Petras IVANAUSKAS
Pirmadienį, apie 17 valandą 30 minučių, Aleksoto aerodrome sudužo dvivietis vienmotoris sportinis lėktuvas Su-29. Žuvo 37 metų panevėžietis Rolandas Žiaugrė, o orlaivį valdęs akrobatinio skraidymo meistras Darius Išganaitis (30 m.) patyrė sunkius kūno sužalojimus. Gydytojai bandė išgelbėti piloto gyvybę, tačiau mirtis buvo galingesnė.
Buvo vienintelis Lietuvoje
Liudytojų teigimu, į dangų pakilęs sportinis lėktuvas ore atliko kelias akrobatinio skraidymo figūras. Po kelių viražų lėktuvas dar gana aukštai ėmė atlikinėti "suktuko" figūrą - suktis aplink savo ašį. Tačiau priartėjus prie žemės lakūnams nepavyko pabaigus figūrą lėktuvą išlyginti ir šis trenkėsi į žemę. Pasigirdo sprogimas ir lėktuvas paskendo liepsnose. Arčiausiai nelaimės vietos buvę žmonės iš degančios kabinos padėjo ištraukti dar gyvą D. Išganaitį, o R. Žiaugrė žuvo vietoje.
Civilinės aviacijos ekspertai iš pradžių sakė neskelbsią savo išvadų apie sportinio lėktuvo Su-29 avarijos priežastį tol, kol neturės galimybės išklausyti lėktuvo vado paaiškinimų.
- Lėktuvo vadas yra gyvas. Aš tikiuosi, kad jis išgyvens ir kad jo parodymai bus labai svarbūs šitame tyrime, - sakė komisiją avarijos priežastims tirti suformavęs ir jai vadovaujantis nepriklausomas aviacijos įvykių tyrėjas Kęstutis Povilonis. Tačiau likimas pakoregavo komisijos pirmininko žodžius ir dabar avarijos priežastis jiems teks surasti patiems.
Ekspertai aiškinasi kelias versijas, bet pagrindinė jų - užsiblokavo lėktuvo vairas. Tai galėjo įvykti žuvusio mechaniko kojai įstrigus tarp vairo pedalo ir korpuso. Su-29 pedalai yra tiek priekyje, tiek galinėje kabinose. Tai - vienas patikimiausių lėktuvų, juo pilotai mokosi atlikti aukštojo pilotažo figūras.
Sudužęs lėktuvas priklauso Panevėžio rajone, Paįstryje, įsikūrusiai Vytauto Lapėno skraidymo mokyklai. Ją įkūrė Jurijaus Borisovo vadovaujama sraigtasparnių remonto bendrovė "Avia Baltika". Ši bendrovė mokyklai perdavė ir 2000 metais pagamintą Su-29. Toks lėktuvas buvo vienintelis Lietuvoje. Juo yra skraidęs ir žymiausias Lietuvoje akrobatinio skraidymo meistras Jurgis Kairys.
- Tai pats patikimiausias mokomasis akrobatinis lėktuvas, - apžiūrėjęs sudužusį lėktuvą sakė J. Kairys.
Avarijos priežastis tiriantys ekspertai bendrauja ir su Kauno apygardos prokuratūros pareigūnais. Šios prokuratūros Labai sunkių nusikaltimų ikiteisminio organizavimo skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 132 straipsnio 3 dalį - dėl neatsargaus gyvybės atėmimo, pažeidžiant teisės aktų nustatytas specialias saugumo taisykles.
Perspektyviausias pilotas
D. Išganaitis dirbo V. Lapėno skraidymo mokyklos direktoriumi. Iš pradžių Darius skraidė sklandytuvais, vėliau - akrobatiniais lėktuvais. Šiuo metu tai buvo vienas labiausiai patyrusių lakūnų. Akrobatinio skraidymo meistras D. Išganaitis yra Europos akrobatinio skraidymo vicečempionas. Jis ir šiuo metu rengėsi Europos akrobatinio skraidymo čempionatui, kuris šių metų liepos mėnesį kaip tik ir vyks Aleksoto aerodrome. Jurgis Kairys irgi pripažino, jog Darius - vienas perspektyviausių pilotų. Beje, Dariui jau sykį teko kristi ir tai atsitiko tame pačiame Aleksoto aerodrome. Tai įvyko 2000-ųjų birželį. D. Išganaitis tada skrido sportiniu lėktuvu Jak-52. Po kelių bandomųjų ratų užsikirto vairalazdė ir lėktuvas tapo nevaldomas. Supratęs, jog nusileisti nepavyks, pilotas nutarė skristi iš miesto į laukus. Iki katastrofos vietos lakūnas skrido žemyn galva, nes tik taip buvo galima išsaugoti aukštį. Už Garliavos D. Išganaitis iššoko iš lėktuvo ir išskleidęs parašiutą sėkmingai nusileido. Lėktuvas krisdamas sparnais dar kliudė "Via Baltica" kelią ir griovyje užsiliepsnojo. Nuo liepsnojančio lėktuvo iki konteinerinės degalinės buvo vos 50 metrų.
Plačiajai visuomenei Darius tapo žinomas, kai sukūrė šeimą su LNK žurnaliste Gražina Sviderskyte. Nors jų vestuvės vyko paslapčiomis, tačiau laikraščiai apie tai parašė, vėliau jauna šeima irgi buvo nuolat minima. Beje, televizijos žvaigždė Gražina Sviderskytė ir pati sėda prie lėktuvo vairalazdės, yra skraidžiusi su J. Kairiu.
Patikimas mechanikas
Žuvęs R. Žiaugrė buvo Panevėžio aeroklubo narys, skraidė lėktuvais "Wilga", Jak-52, sklandytuvais. Jis baigė specialią sukarintą mokyklą ir dirbo lėktuvų techninės priežiūros srityje. Buvo vertinamas kaip labai geras specialistas, dirbo užsienyje. Kaip akrobatinio skraidymo pilotas, Rolandas buvo tarp pradedančiųjų. Iš viso jis yra skraidęs tik per 100 valandų.
R. Žiaugrė buvo vedęs, liko du vaikai: sūnus Jonas ir dar nė trejų neturinti dukrelė Urtė.
Tas nelemtas "suktukas"
Per nepriklausomos Lietuvos metus jau yra žuvęs ne vienas pilotas. Štai 1993 metais Kauno aeroklubo lakūnas A. Podlipajevas su Jak-52 demonstravo aukštąjį pilotažą mažame aukštyje ir užkabino žemę. Pilotas žuvo. Katastrofos priežastis - mažas lakūno patyrimas ir nedrausmingumas.
1995-ieji. Alytaus aeroklubo aerodrome suporinto valdymo lėktuvas Jak-52, pilotuojamas V. Saladžiaus ir suomio M. A. Termoneno, akrobatinio skrydžio metu įėjo į "suktuką" ir trenkėsi į žemę. Abu pilotai žuvo. Galima avarijos priežastis - lakūnai neturėjo reikiamos kvalifikacijos ir nesugebėjo suvaldyti lėktuvo sudėtingoje situacijoje.
Tais pačiais metais Jak-52 sudužo tūpdamas Kaišiadorių rajone į buvusios žemės ūkio aviacijos aikštelę. Lėktuvas po smūgio į žemę užsidegė ir visiškai sudegė. Pilotas V. Žiukas žuvo.
1996-ieji. Vėl Kauno Aleksoto oro uostas. Lėktuvas "SL-90 Lešyj", pilotuojamas V. Kalpavičiaus, pakliuvo į "suktuką" ir nukrito iš 20 metrų aukščio. Lėktuvo savininkas A. Šumauskas žuvo vietoje, o pilotas mirė ligoninėje. Katastrofos priežastis - variklio sutrikimas. Žiaurus likimas - katastrofą matęs ir "Akistatai" pakomentavęs lakūnas Aloyzas Cibarauskas žuvo po aštuonių mėnesių tame pačiame Aleksoto oro uoste. Sportinis Jak-52, atlikdamas sudėtingą triuką, tapo nevaldomas ir rėžėsi į žemę. Aloyzas žuvo vietoje.
1996-ieji. Pociūnų aerodromo rajone katastrofą patyrė savadarbis keturvietis lėktuvas "Šešupė-2". Po akrobatinės figūros lėktuvas nukrito į Nemuną ir paskendo. Konstruktorius, savininkas ir pilotas A. Kašuba bei keleivis A. Pareika žuvo. Katastrofos priežastis - susidėvėjusi valdymo detalė.
1998-aisiais Šiaulių aeroklubo Šeduvos aerodrome patyrė avariją motorizuota skraidyklė "Šeduva". Pakilimo metu ji krito iš 10 metrų aukščio ir atsitrenkė į lėktuvą AN-2. Lėktuvas ir skraidyklė sudegė, pilotas A. Krymcevas mirė ligoninėje.
Tais metais įvyko ir pati skaudžiausia katastrofa. Į Plungės rajono Platelių ežerą nukrito ir paskendo firmai "Aerobatika" priklausantis sraigtasparnis Mi-2, pilotuojamas N. Kiuškino. Žuvo pilotas ir 10 keleivių. Katastrofos priežastis - lakūno nedrausmingumas.
Panašiai kaip Su, tarp patikimiausių minimos ir lenkiškos "Wilgos". Su šiais lėktuvais avarijos atsitinka dėl lakūnų kaltės. Taip žuvo lakūnai Akmenėje (užkliudė medžius) ir Pasvalyje (užkliudė elektros laidus). 2001-aisiais su "Wilga 35A" per tarptautines ralio varžybas Paluknyje žuvo šiauliečiai Genadijus Kapcovas ir Vidmantas Punis. Jų "Wilga" startavo viena iš paskutiniųjų. Kai Genadijaus pilotuojamas lėktuvas priartėjo prie starto linijos, ten buvę varžybų teisėjai pastebėjo, jog vyksta kažkas negero: lėktuvas skrenda aukštyn užplėštu priekiu, tarsi ruoštųsi kilti, tačiau, užuot didinęs greitį, lėtėja. Vienu metu "Wilga" kniubo žemyn ir susmigo į pievą. Per minutę pribėgę teisėjai abu lakūnus aptiko nebegyvus.
Pernai per katastrofą virš Baltijos jūros sraigtasparniui atsitrenkus į vandenį žuvo karo lakūnai: majoras Alvidas Brazlauskas ir viršila Edmantas Vizbaras. Viršila nespėjo išsigelbėti, nes sraigtasparniui Mi-8 pradėjus grimzti nesugebėjo atsisegti diržų, o majoras dėl didelio vandens slėgio neįstengė atidaryti durų.
Kažkas pakiša pagalves
Ne visada nukritus lėktuvui pilotai žūsta. Istorija žino ir laimingų pabaigų. Nukritus tam pačiam Mi-8, keturiems kariškiams pavyko išsigelbėti.
Prieš trejus metus, vieną sekmadienio pavakarę, vos pakilęs iš Nidos oro uosto, į marias už kelių šimtų metrų nuo kranto nukrito ir sudužo penkiavietis lėktuvas ST-10. Jame, be piloto V. Ramono, skrido dar 4 keleiviai. Visi žmonės buvo išgelbėti. Keleiviams, koja išmušęs iliuminatorių, iš sudužusio lėktuvo padėjo išlipti pilotas. Nesėkmingam skrydžiui įtakos turėjo vėjas. Patekęs į stiprų vėjo sūkurį lėktuvas tapo nevaldomas.
1998-aisiais Panevėžio aeroklubo rajone avariją patyrė lėktuvas "Aušra", pilotuojamas savininko ir konstruktoriaus V. Kensgailos. Lėktuvas užkliudė elektros perdavimo liniją ir nukrito prie degalinės. Nei lakūnas, nei keleivis nenukentėjo.
Panašių atsitikimų galima priskaičiuoti kelias dešimtis. Ypač dažnai nukrenta savos gamybos lėktuvai, susižeidžia savamoksliai pilotai. Patyrusiems lakūnams padeda ir meistriškumas. Tas pats J. Kairys Kyviškių aerodrome su Jak-50 nutūpė ant lėktuvo liemens, nes neišsileido dešinioji važiuoklė. Po metų, skrisdamas lėktuvu Jak-50, J. Kairys vėl tūpė su neišsileidusia važiuokle. 1998-aisiais Pociūnų aerodromo rajone skrydžio metu sustojo lėktuvo Jak-18T variklis. Pilotas R. Šimkonis sugebėjo išvengti susidūrimo su elektros perdavimo linija ir meistriškai nutūpė bulvių lauke. Tokiu pat lėktuvu, sustojus varikliui, Kyviškių aerodrome sėkmingai nusileido J. Ptašekas.
