Kęstutis ASTRAUSKAS
Beldžiamės į langus Europos:
- Įsileiskit, nes pražūsim mes!
Jau sumenko Nidos žavios kopos,
Piktžolėm apleidome žemes.
Girios nyksta. Ežerai dumblėja.
Kaimo žmonės debilėja vis.
Va, atsiųsit pinigingą fėją -
Lietuvaičių tuoj veidai nušvis.
Greitai vėl žingsniuosime prie urnų
(Nusipelnėme ir mes gyvent okei),
Juk ES nėra girtuoklių, "durnių",
Ten išminčiai - net maži vaikai.
Ten visi išdidūs, pasipuošę.
Vakarais į gatvę drąsiai ženk.
Kur pažvelgsi - pilna laimės, grožio...
Na, žodžiu, tiktai gyvenk ir žvenk.
Tad dainuokime apie Europą
Prie Dubysos, Nemuno krantų.
Aš dainuoju, nors ir pilvą sopa,
Nuo valdžios saldžiųjų pažadų...
REKLAMA
