Sigitas Stasaitis
Lygiai prieš 30 metų kaimietė Joana iš Šiaulių rajono pasišaipė iš gatvėje paburti prikibusios čigonės. Atsitraukdama būrėja piktai pagrasino užkeikianti visą moters šeimą artimiausiems 33 metams.
Po 3 metų paslaptingai kilpoje žuvo dešimtmetis Joanos vaikas Modestas. Antras sūnus Rolandas nuteistas kalėti iki gyvos galvos už tėvo ir dar dviejų žmonių nužudymą. Trečiasis, paskutinis sūnus Arūnas kalėjimo išvengė, tačiau prasigėrė, neteko dukros, o prieš kelias dienas žuvo kraupioje avarijoje. Te skaitytojai patys nusprendžia - ar giminė beveik išnyko dėl čigonės prakeiksmo, ar dėl lemtingų sutapimų...
Čigonė užkeikė 33 metams
"Ponia, paauksuok delną - duok rublį, visą teisybę pasakysiu!" - čiupusi moteriai už palto rankovės, tąkart prikibo pagyvenusi čigonė.
Joana ir laiko neturėjo, ir burtai jai nerūpėjo. Dirbo ji sunkiai, bet gyveno puikiai, pasiturinčiai. Kas pamena sovietmetį - žino, jog tris karves laikę kolūkiečiai anais laikais tikrai pinigų nestokojo. Tad ne rublio Joanai buvo gaila. Moters gyvenimas ir be pranašysčių klojosi sklandžiai bei aiškiai. Pirmoji santuoka, tiesa, nepasisekė, tačiau po skyrybų Joana greitai susirado kitą vyrą - Stanislovą Čerapoką. Nuo jo kolūkietė pagimdė dar tris berniukus - 1971 metais gimė Modestas, o po poros metų - dvyniai Rolandas ir Arūnas.
Stanislovas buvo darbštus, kolūkyje gerbiamas, net kviečiamas į Šiaulių rajono teismą liaudies tarėju. Joanai jis taip ir nepasipiršo, bet mylėjo ir lepino kaip teisėtas sutuoktinis - padėjo ir dideliame namų ūkyje, ir kolūkio fermoje, kur Joana triūsė šėrike. Todėl be rūpesčių gyvenusi kolūkietė piktokai drėbė kelią pastojusiai čigonei dingti, nesipainioti po kojomis.
"Prakeikiu tave ir visą tavo šeimą! - žybtelėjusi auksiniu dantimi prieš maudama šalin užriko čigonė. - Jau tavęs pasaulyje nebus, o nelaimių 33 metus neatsigins ir tavo vaikai, ir visa giminė!"
Atsainiai numojusi ranka Joana ramiai nupėdino savo keliu toliau. Vakare apie čigonės pranašystę ji papasakojo savo Stanislovui, bet abu tik smagiai pasijuokė iš nuotykio Šiaulių gatvėje ir užmiršo.
Paslaptinga berniuko žūtis
Lygiai po 3 metų šeimą ištiko pirmoji tragedija - paslaptingomis aplinkybėmis žuvo Modestas. Dešimtmetis berniukas buvo Jonelaičių mokyklos pirmūnas, linksmas ir guvus vaikas. 1981-aisiais kaimo berniūkščiai fermoje buvo sugalvoję žaidimą - prie fermos gegnių prisirišę virves ant jų suposi ir karstėsi. Labai gali būti, kad žaisdamas vienas Modestas paslydo, virvės kilpa netikėtai nuslydo ir užsiveržė ant kaklo, o atlaisvinti nebuvo kam.
Palaidojęs sūnų S. Čerapokas pradėjo smarkiai gerti. Abstinentas jis nebuvo niekada, tačiau po tragedijos tapo nervingas, girtas ėmė kelti ranką prieš Joaną. Moters sveikata pašlijo, ji pradėjo lankytis pas širdies gydytojus.
Tačiau dar labiau Joanai sveikatą nualino vieno iš dvynių - Arūno - elgesys. Paveldėjęs ūmų tėvo būdą, berniukas ėmė motinos nebeklausyti, nesimokyti, vagiliauti. 1988 ar 1989 metais A. Čerapoką sulaikė milicija ir perdavė teismui dėl mokykloje apvogtų studentų. Už šį nusikaltimą A. Čerapokas buvo išvežtas į nepilnamečių koloniją, o iš jos grįžo galutinai sugadintas.
Sunyko ūkis, sudegė tvartas
Tokių smūgių neatlaikiusi 1995 metais mirė Joana. Po moters, kurios taip ir nepasiryžo vesti, mirties Stanislovas Čerapokas visai nutrūko, apleido ūkį.
Vyras iš namų vieną po kitos išvedė, pardavė ir pragėrė visas 3 augintas karves. Gal ir gerai, nes gyvulių vis vien būtų netekęs - po to paslaptingomis aplinkybėmis supleškėjo našlio tvartas. Dar gerai, kad spėjo išvesti iš kaimynų skolintą arklį.
Namelis prie vieškelio tapo vyrų prieglauda. Be našlio Stanislovo, čia glaudėsi abu jo sūnūs - Rolandas su Arūnu ir pastarųjų pusbrolis Viktoras, pravarde Korčiaginas.
Nelikus kas sudrausmina, vyriškiai visą laisvalaikį leido girtaudami. Rytą išsiblaivęs vienintelis Arūnas skubėdavo į darbą - jis turėjo auksines rankas ir buvo labai darbštus. Kolonijos sugadintas Rolandas labiau mėgo pelnytis šniukštinėdamas blogai saugomo turto. Kartą jis ganykloje pavogė ir parsivedė karvę, bet vėl buvo suimtas, vėl porai metų uždarytas į koloniją.
Tėvas dingo per savo vardines
Vos Arūnas grįžo, 1997-aisiais Čerapokų giminę ištiko nauja tragedija.
1997-ųjų gegužės 6-ąją Rolandas, nupirkęs vyno, savo brolį Arūną bei bičiulį Saulių pakvietė į namus atšvęsti artėjančio tėvo vardadienio. Po išgertuvių 58 metų Stanislovas Čerapokas paslaptingai dingo...
Po kelių dienų sūnūs policijai parašė pareiškimą, kad tėvas neva išėjo ir nebegrįžta. Buvo paskelbta pražuvėlio paieška, po apylinkes, klausinėdami pražuvėlio, lakstė Rolandas, Arūnas ir Viktoras, tačiau nieko nerado. Dabar aiškėja, jog tiek abu sūnūs, tiek jų pusbrolis Viktoras žinojo, kas nutiko S. Čerapokui, bet susitarę tylėjo.
Tik kartą per išgertuves Viktoras kaimynui šnibštelėjo pasakysiąs, kur dingo senasis Stanislovas Čerapokas. Išgirdęs, jog nuo degtinės Korčiaginui baigia atsirišti liežuvis, Rolandas piktai treptelėjo koja. Viktoras nuščiuvęs nutilo. Netrukus galinčio išplepėti paslaptį Korčiagino neliko - mirė apsinuodijęs antifrizu. Kaime netyla kalbos, jog Viktorui į gėralą nuodų galėjo tyčia įpilti Rolandas.
Rolandas išvyko uždarbiauti
Šio amžiaus pradžioje į ištuštėjusius namus, kuriuose liko dviese su broliu Rolandu, Arūnas parsivedė sugyventinę Loretą - mėgstančią išgerti pusiau rusę, pusiau čigonę. Aplinkinių Larisa šaukiama moteris 2000-ųjų rugsėjį pagimdė dukrą Oksaną. Namie buvo didelis balius. Tokia proga išgėrė ir Loreta. Tiksliau - kaip pradėjo gerti, taip iki šiol nebaigia.
2001-ųjų liepos pabaigoje Rolandas sužinojo, kad už keliolikos kilometrų, prie Bazilionų (Šiaulių raj.), užmiesčio vilą sau renčiantis verslininkas iš Šiaulių Bronius Šulskis ieško daugiau darbininkų. Darbdavys Rolandui pažadėjo mokėti 500 litų algą, apgyvendinti bei maitinti. B. Šulskio nebaugino, kad Rolandas buvo du kartus teistas už vagystes - Bronius turėjo sunkų kumštį, kuriuo mokėjo sutramdyti bet kokį vagį ar chuliganą. Rugpjūčio 2-ąją pats darbdavys atvažiavo į Jonelaičius ir R. Čerapoką išsivežė į savo sodybą Juškaičų kaime.
Už apgavystę - kraupus keršto planas
Sumaniau, gerai verslą sukančiam B. Šulskiui buvo prilipusi Kryžiaus pravardė. Jaunystėje Kryžius buvo turėjęs nemalonumų su teisėsauga dėl muštynių, bet Lietuvoje nepriimta knaisiotis po nužudyto žmogaus praeitį.
Darbo statomoje sodyboje netrūko. Norėdamas sutaupyti, nuo valstybės nusukti mokesčius, B. Šulskis darbininkus samdė nelegaliai, be sutarčių. Negana to, Kryžius dar ieškodavo priežasčių, kaip samdiniams nurėžus dalį pažadėto atlyginimo. Paskutinę rugpjūčio dieną algos paprašęs R. Čerapokas tegavo 50 litų. Iš dalies toks šykštumas verslininką ir pražudė - įsižeidęs dėl apgavystės A. Čerapokas sumanė jį nužudyti.
2001-ųjų rugpjūčio 31-ąją B. Šulskio sodyboje sukosi šeši vyrai bei penkiolikmetis sūnėnas Mantas. Kai vyrai suvežė šieną, darbdavys samdiniams surengė pokylį. Darbininkams susėdus vakarienės, ant stalo išdygo dėžė degtinės bei 10 litrų alaus. Sutemus keli darbininkai išvyko namo, o keli liko sodyboje ir visai pasigėrė. Dar kartą algos pareikalavęs Rolandas iš darbdavio išgirdo tą patį - nėra pinigų. Paniuręs apgautasis ėmė kurpti žiaurų bei kvailą keršto planą...
Šaudė į veidus iš arti
Kai visi sumigo, Rolandas iš darbdavio slaptavietės išsitraukė nupjautavamzdį šautuvą. Tyliai įsėlinęs į kambarį, pamatė išskleistoje sofoje šalia gulinčius ir girtus knarkiančius B. Šulskį su samdiniu - mūrininku Arūnu Antanavičiumi (24 m.). Abu miegojo ant dešinių šonų, veidais atsisukę į kambarį. Veikė neišjungtas televizorius, todėl Rolandas turėjo gerai įžiūrėti miegančiuosius.
Pirmą šūvį R. Čerapokas paleido B. Šulskiui į kairę akį. Stambi kulka tiesiog sudraskė kaukolę. Po akimirkos antru šūviu žudikas nežinia už ką šovė A. Antanavičiui į veido vidurį. Abu vyrai mirė taip ir nespėję prabusti. Kituose kambariuose miegoję darbininkai buvo tiek girti, jog šūviai nė vieno jų nepažadino.
Po egzekucijos R. Čerapokas užvedė B. Šulskio "Ford Fiestą" ir išvažiavo iš sodybos, tačiau netrukus sprogo padanga. Žudikas mašiną ant trijų ratų parvairavo atgal į kiemą ir į kitą darbdavio automobilį "Mercedes-Benz" susikrovė ką radęs po ranka. Paskui vis dar neišsiblaivydamas važinėjosi po kaimus, vienus daiktus parduodamas, kitus - dovanodamas.
Išaušus R. Čerapokas grįžo į namus Jonelaičiuose ir krito į lovą numigti. Prabudęs pamatė jam antrankius beužsegančius policininkus. Nelemtasis nupjautavamzdis rastas paslėptas Rolando namo palėpėje.
Tėvą žudė plaktuku ir peiliu
Suimtas R. Čerapokas prisipažino ne tik nušovęs du vyrus, bet ir užmušęs tėvą. Iš tardymo izoliatoriaus namo atvežtas kalinys pareigūnams ranka atsainiai parodė į suplūktą žemę sodybos malkinėje. Netrukus toje vietoje buvo iškasti penktus metus ieškomo S. Čerapoko griaučiai su sulaužyta kaukole.
Teisme žudikas negalėjo paaiškinti, kodėl atėmė gyvybę net 3 žmonėms. Pasak teisiamojo, švenčiant vardines pasigėręs tėvas agresyviai ėmęs reikalauti 500 litų, kuriuos Rolandas neva buvo iš jo pavogęs, grasino pranešti policijai. Supykęs sūnus plaktuku porą kartų taip smogė tėvui į galvą, jog lūžo kaukolė. To neužteko - Rolandas tėvą nustūmė nuo laiptų ir dar suvarė į krūtinę peilį. Po to sūnelis į tėvo kūną susuko į antklodę, nuvilko į malkinę, naktį užkasė ir sutrypė žemę.
Psichiatrų komisija nustatė, jog R. Čerapokas psichiškai sveikas, tik labai nervingas, nesivaldantis. Visą teismo procesą teisiamasis prasėdėjo akis abejingai įbedęs į vieną tašką. Gavęs teisę tarti paskutinį žodį buvo nekalbus, atsainiai burbtelėjo vos kelis žodžius - jis gailisi, atsiprašąs užmuštųjų giminių.
Dėl girtavimo neteko dukros
2002-ųjų lapkritį Šiaulių apygardos teismo kolegija R. Čerapokui paskyrė pačią griežčiausią iš bausmių - kalėti iki mirties. Konfiskuotas žmogžudžio turtas, priteista beveik 20 000 litų laidojimo išlaidų nužudytųjų artimiesiems, tačiau pastarieji du įpareigojimai tik simboliniai - R. Čerapokas turto neturi, tad niekam nieko neatlygino ir neatlygins.
Ištuštėjusiame tėvų name liko vienas Arūnas su Loreta bei dukrele. Nors A. Čerapokas visą laiką dirbo, sugyventiniai dėl girtavimo neturėjo pinigų sumokėti net už elektrą. Likę be šviesos, be malkų, sugyventiniai ardė ir kūreno malkinės, tvarto gegnes bei sienas. Kai ir tų neliko, krosnį kūreno aplink prisilaužę augančių karklų. Kadangi žalios šakelės nedega, sykį girta Loreta į krosnį šliukštelėjo benzino ir buvo sukėlusi gaisrą - stogas iki šiol nebaigtas lopyti. Dėl alkoholizmo sugyventiniai prieš metus neteko teisių auginti Oksaną, mergaitė apgyvendinta globos namuose.
Arūnas Lukiškėse kalinčio brolio dvynio nelankė - niekad neturėdavo pinigų benzinui ar bilietams. Rolandas broliui retkarčiais parašydavo laišką, gavęs prižiūrėtojų leidimą Arūnui paskambindavo telefonu.
Žuvo apsivertusioje mašinoje
Neseniai policininkų sustabdytas neblaivus už vairo A. Čerapokas pasivadino kaimyno vardu ir pavarde. Apgaulė išaiškėjo tik teisman kviečiamam kaimynui sukėlus triukšmą.
Prieš kelias dienas A. Čerapokas iš darbo namo grįžo toks girtas, kad iš rankų krito nupirkti duonos kepalai. Tačiau kai naktį iš Aukštelkės kaimo atvažiavęs bendradarbis Algis (32 m.) pasiūlė dar išgerti, A. Čerapoko įkalbinėti neteko. Vyrai sėdo į Algio "Citroen Xantią" ir išlėkė į degalinę butelio. Slidžiame vieškelyje apgirtusiam Algiui puikiai pavyko suvaldyti didžiuliu greičiu lėkusią mašiną, ji apsivertė tiesioje plento atkarpoje ties Raizgių kaimo sodais. Sunkiai susižeidęs Algis išvežtas į ligoninę, na o Arūnas Čerapokas žuvo vietoje ir palaidotas Šiauliuose.
Iki čigonės užkeikimo pabaigos dar liko 3 metai...
S. Stasaičio nuotr.
(Cerapoku-nams.jpg) Iš gausios šiame name gyvenusios Čerapokų giminės liko vienintelis Arūnas, tačiau ir tas niekada čia nebegyvens - dienas baigs kalėjime.
(Rolandas-Cerapokas) R. Čerapokas - vienas pavojingiausių šalies nusikaltėlių, nuteistų kalėti iki mirties. Ant Rolando sąžinės - mažiausiai 3 žmonių gyvybės.
(Arunas-Cerapokas) Arūnas nuo jaunumės turėjo auksines rankas, tačiau negalėjo atsispirti alkoholiui.
