Važiuoja vairuotojas iš komandiruotės. Jį stabdo čigonė. Galvoja - paimti ar ne. Pirma - prišnekės ko nereikia, nepaims - užkeiks. Na, mano, paimsiu, tegu sau plepa. Čigonė jam sako:
- Brangusis, aukseli, briliante, leisk, aš tau pabursiu.
- Nereikia man burti. Kas buvo - žinau, o kas bus - sužinosiu.
- Na, tai aš tau tris tiesas pasakysiu. Pirma tiesa - mėnulis šviečia, bet nešildo! Tiesa?
- Tiesa.
- Ožys barzdos neskuta! Tiesa?
- Tiesa.
- O trečia tiesa - tavo žmona Marytė vaikšto pas kaimyną.
- Negali būti, netiesa, netikiu.
- Nori tikėk, nori ne!
Parvažiavo jis į namus, žmona jį sutinka, padengia stalą, pastato butelį. Išgėrė, užkando ir pradėjo jis jai pasakoti, ką jam pasakojo čigonė.
Pirmą tiesą jis pasakė. Marytė sako:
- Oi, tikrą tiesą pasakė!
Su antrąja tiesa Marytė vėl sutiko.
- O trečiosios tiesos, Maryte, aš tau nesakysiu.
Ji užsispyrė ir pareikalavo pasakyti. Pasakyk ir pasakyk!
Tada jis sako:
- O trečia tiesa - kaimyno Jono štai toks mažutėlis.
- Na, čia tai jau ne tiesa!
