Šiemet gripas į Lietuvą atkeliavo kaip niekada anksti. Anot Respublikinio visuomenės sveikatos centro gydytojos epidemiologės Dalios Rokaitės, susirgimai šia pavojinga infekcine liga mūsų šalyje paprastai būdavo pradedami registruoti sausio mėnesį ar vasario pradžioje, o štai šiemet - gruodžio viduryje! Gripo epidemija per Lietuvą ėmė slinkti nuo pajūrio - Klaipėdos, Šilutės, Kretingos ir aplinkinių rajonų. Netrukus buvo pasiekti Šiauliai, Panevėžys, Tauragės apskrities rajonai. Beje, užpraeitą savaitę Šiauliuose 10 000 gyventojų teko net 220 sergančiųjų gripu (epidemija skelbiama, kai 10 000 gyventojų tenka 100 susirgusiųjų).
Pastarosiomis dienomis, anot gydytojos epidemiologės Dalios Rokaitės, sergamumo gripu rodikliai šalyje šiek tiek sumažėjo. Medikai tai sieja su tuo, kad buvo nemažai šventinių dienų ir ligoniai, turėdami galimybę neiti į darbą, gydėsi namuose, į poliklinikas nesikreipė. Todėl artimiausiu metu laukiama susirgimų gripu padaugėjimo.
Kaip sakė gydytoja epidemiologė, šiemet Europoje, taip pat ir Lietuvoje, dominuoja naujos padermės gripo virusas (tokie kitimai kartojasi kas kelerius metus), o tai reiškia, kad šiųmetė gripo epidemija, kaip jau matome, yra ankstyvesnė, be to, staigesnė, aktyvesnė (turėtų sirgti daugiau gyventojų), gali pasireikšti daugiau komplikacijų. Pažymėtina esą ir tai, jog gripu šiemet gali susirgti ir pasiskiepijusieji, mat į skiepų sudėtį neįeina naujos, pakitusios gripo padermės, kuri šiemet išplitusi, antigenai.
Nepaisant to, kad gripo epidemija jau prasidėjusi, rytinių ir pietinių šalies rajonų gyventojams, kurie dar nepasiskiepiję nuo gripo, gydytoja pataria tai kuo greičiau padaryti, mat tuomet žymiai sumažėja tikimybė susirgus gripu patirti sunkias ligos komplikacijas.
Kaip minėta, šiųmetis gripas pasireiškia itin aukšta kūno temperatūra (ji siekia 39, 40 laipsnių Celsijaus ir daugiau), itin sunkia bendra būkle, todėl gydytoja epidemiologė pataria pajutus pirmuosius negalavimus likti namuose, neiti į darbą ar mokymo įstaigą, vartoti organizmą stiprinančius vitaminus, arbatas, gerti daug skysčių, vartoti gydytojo paskirtus vaistus. Slaugantieji ligonį turėtų laikytis bent pagrindinių sanitarinės higienos taisyklių: nesinaudoti ligonio daiktais, dezinfekuoti ligonio indus, dažnai keisti patalynę, parūpinti vienkartinių nosinaičių, vėdinti patalpas ir t. t.