Gamtos išdaigos
Aurelija JARUŠEVIČIŪTĖ
Kam teko link Žagarės važiuoti nuo Joniškio pusės, tas žino, kad kelio atkarpa nuo Skaisgirio iš abiejų pusių apsodinta topoliais. Šiais metais dalis jų po žiemos nebeatsigavo. Dabar didžiuliai medžiai - tarsi vaiduokliai, į dangų įrėmę balzganas šakas.
Žagarės seniūnė Stasė Eidukienė paaiškino, kad pakelėje buvo pasodinti dviejų rūšių topoliai.
- Iš po žiemos neatsprogo, - paaiškino seniūnė. - Viena jų rūšis - storašakiai - beveik atsilaikė, tik šakų galiukai parudę. O tie kiti, matyt, iš šiltų kraštų parvežti - ne. Iš pradžių manėm, gal čia nuo išmetamų automobilių dujų, bet tai kodėl šiemet, kai jau medžiai dideli ir kodėl ne visi? Be to, ne tik prie to kelio, bet ir Lankaičių kaime tas pats. Bet mes labai ir negailim. Topolis, sakyčiau, mūsų Lietuvos piktžolė. Žiūrėkit, pavasarį, kaip pradeda pūkuoti, tai visi namai pilni jo pūkų. Ir žolynams kenkia - storu sluoksniu juos šakelėmis užkloja, šiukšlina. Anksčiau juos mėgo ir sodino todėl, kad tie medžiai labai greitai auga.
Praėjęs šiltas ruduo ir žiema sujaukė augalams "protą" - kai kurie jų pražydo (ne vienas savo darželiuose išvydome dar gruodžio mėnesį pražydusias snieguoles), kai kurie ruošėsi pražysti (taip pat gruodį ruošėsi pražysti žibuoklės), kai kurie išdygo tarsi pavasarį. Tad ir tiems didžiuliams topoliams, matyt, pavasarį jau nebeužteko syvų atsigauti.
- Abipus kelią atsodinsim medžius, tik dar nežinau, kokius, - sakė seniūnė. - Tuo keliu rūpinasi "Kelio ruožas", o su Lankaičių kaimo žmonėmis tarsimės, ką sodinti. Manau, kad medžių turime daug gražesnių - tai ir beržas, ir liepa, ir kaštonas - tada jais pakeisime nudžiūvusius topolius.
