Draudikas, puošiantis kunigus
Irena ZUBRICKIENĖ
Vienoje draudimo bendrovėje, esančioje Lietuvos ir Lenkijos pasienyje, dirbantis Saulius Tumelis (51 m.), Salaperaugio kaimo (Kalvarijos sav., Marijampolės apskr.) gyventojas, darbovietėje prapuolantis tarp konkrečių dokumentų, skubančių klientų ir... pinigų, paties žodžiais gyvena, tik tada, kai ką nors kuria. Menas - tai visas vyriškio laisvalaikis, nepaliekantis laiko nei kitiems malonumams, nei... žmonos paieškoms.
Saulius - profesionalus siuvėjas nuo 1979-ųjų, įgijęs aukštesnįjį siuvėjo išsilavinimą. Siuvęs ir moteriškus sijonus, ir vyriškus kostiumus, Saulius prie "valdiškos adatos" ilgiau neužsibuvo - perėjo dirbti į parduotuvę. Tačiau namuose adata tebebuvo ir tebėra kone pagrindinis įrankis, teikiantis malonumą įgyvendinant kūrybines svajones.
- Gal prieš 10 metų į mane kreipėsi mūsų, Sangrūdos, parapijos klebonas Robertas Bruzga ir paprašė pasiūti jam arnotą - puošnų viršutinį katalikų kunigo drabužį, vilkimą per mišias, - pasakojo Saulius apie savotiška avantiūra dvelkusį pasiūlymą, po to išpopuliarinusį talentingą siuvėją, dabar žinomą kaip liturginių drabužių kūrėją. - Ar galėjau atsakyti savam kunigui?
Anksčiau jokio supratimo apie arnotus neturėjęs Saulius pasiėmė kunigo Roberto atneštą liturginių drabužių ir kitokių bažnyčios atributų katalogą, išleistą Amerikoje, išstudijavo piešinius bei nuotraukas ir ėmėsi darbo. Sukirpti ir pasiūti arnotą nebuvo sunku - svarbiausia buvo išsiuvinėti ornamentai ir simboliai, kurių Saulius ėmėsi pats.
Siuvėjo teigimu, klebonas R. Bruzga, dabar dirbantis Prienų rajone, Balbieriškio parapijoje, užsakytu netikėtu gaminiu buvo patenkintas. Nuo tada kunigo "įsūdytas" Saulius pasiuvo ir išsiuvinėjo ne vieną arnotą ir ne vieną stulą - ilgą puošnią juostą, dėvimą kunigų. Šiandien Sauliaus sukurtų liturginių drabužių jau yra ne tik Balbieriškyje, bet ir Marijampolėje, Šakių rajone, Vilniuje, net ir Čikagoje. Į užsienį arnotas yra iškeliavęs kaip dovana vienam kunigui. Vilniuje Sauliaus sukurtu arnotu dabar turėtų puoštis per TV laidas pagarsėjęs pranciškonų vienuolis brolis Astijus.
- Brolis Astijus manęs nepažinojo ir į mane nesikreipė, tačiau aš pats, kažkada išgirdęs prašymą padėti kurtis jų parapijai, sumaniau tokią dovaną, - pasakojo Saulius. - Su kunigu suderinau tik spalvą. Vėliau gavau šio šventiko padėką.
Iki šiol Saulius sukūręs ir užsakovams pristatęs apie 15 arnotų ir tiek pat stulų, taip pat puošnų užtiesimą altoriui. Tik laisvalaikiu užsiimdamas šia liturginių drabužių kūryba, prie vieno arnoto siuvėjas užtrunka apie mėnesį ar net pusantro. Išsiuvinėti liturginį drabužį - kruopštumo, kantrybės ir žinių reikalaujantis darbas. Parduotuvėse rasti arnotams tinkamo audinio (aksomo, pusvilnės, brokato) - lengva, tačiau aptikti reikiamą audinio spalvą - jau problema. Į liturginių drabužių kūrybą pasinėręs Saulius dabar jau žino, kad kunigų kasdien vilkimi arnotai turi būti žalios spalvos, įvairiomis progomis - violetiniai, per iškilmes - balti, raudoni (rečiausiai), aukso spalvos.
Saulius neslėpė, kad autentiškas arnotas - nepigus, kelis šimtus litų kainuojantis malonumas ir grožis. Galbūt todėl jau kuris laikas tokių užsakymų meistras nebesulaukia. Anot jo, kunigai mieliau parsigabena pigesnių arnotų iš Lenkijos, kur jie siuvami ir puošiami fabrikuose. Garbesnio amžiaus kunigai esą ir labai taupūs, ir "madų nesivaikantys", nereiklūs - anot Sauliaus, labiau vertina įprastus arnotus, kuriuos dėl paprastumo ir formos vadina... agurkais. Vieną sudėvėtą "agurką" Saulius iki šiol laiko namuose kaip pavyzdį, vertą istorijos.
Liturginius drabužius siuvantis Saulius - vienas iš nedaugelio šios srities specialistų Lietuvoje ir, ko gero, vienintelis iš jų vyras.
Kitokių drabužių siuvimu Saulius pastaraisiais metais nebeužsiima, nes žmonėms esą patogiau ir pigiau įsigyti norimą drabužį parduotuvėje ar turguje - nebetrūksta ir įdomesnių, ir įstabesnių. Užtat dabar Sauliaus laisvalaikis "parduotas" kitokiai kūrybai - talentingas vyras gamina šiaudinius sodus (už tai jau pagerbtas Lenkijoje), tapo paveikslus, fotografuoja gamtą. Neseniai Saulius "persimetė" senovinių baldų restauravimo link - ryškoka rožine spalva nudažė senos spintos duris ir išmargino spalvingais suvalkietiškais ornamentais. Kad esą "nenusigrybautų" nei į tvorą, nei į mietą, tai vyras derino su žinoma Lietuvoje etnologe Gražina Kadžyte. Taip pat Saulius juvelyriškai rankomis mezga skraistes, kojines, gamina buities puošmenas - tai daro klausydamasis TV programų, nes be darbo sėdėti prie televizoriaus negalėtų.
Sauliaus dabartinė svajonė - pagaminti kiauraraščiu puoštą margutį! Meistras jau suka galvą, kaip ir kur greičiau įsigijus graviravimo aparatėlį, tuščiavidurio kiaušinio lukštą paversiantį tarsi reta užuolaida. Iki šiol Sauliaus puošti margučiai maloniai stebino tik tapytų raštų išmone ir spalvomis.
Saulius linkęs apgailestauti, kad dažniausiai kaimo žmogui menas ir kūryba - nerūpi. Tačiau tokių žmonių jis jokiu būdu nesmerkia ir dėl jų nesipiktina. Juk ir pats, kaime gyvendamas su senute motina ir broliu, priverstas kartais "kapanotis po nemaloniai klampią buitį" - šerti gyvulius, kuopti tvartus, tvarkyti bei remontuoti namus. Beje, rodos, labiau moterims tinkamuose kūrybiniuose darbeliuose paskendęs Saulius neabejingas ir technikai, tik ši sritis jam nėra tokia maloni, kaip stebuklingais grožiais gimstantys įvairūs kūriniai.
Paklaustas, iš ko paveldėjo tokį polinkį kurti, Saulius tik trukčiojo pečiais - jis nebuvo, kaip įprasta, senelių ar tėvų amato tęsėjas.
- Nieko daugiau nemokėjau, tai ir nuėjau į siuvimo mokslus, - kuklinosi Saulius, savo kuriamu grožiu džiuginantis turbūt nemažiau, nei pripažinti meistrai, gyvenantys Vilniuje ir kituose didmiesčiuose.
Rolando ŠMIGELSKIO nuotr.:
- Saulius Tumelis, išgarsėjęs kaip kunigų aprengėjas, lyg relikviją saugo seno pavyzdžio arnotą - "agurką"
- Sauliaus margučiai kitais metais bus puošiami kiauraraščiu
- Saulius - draudimo darbuotojas, laisvalaikį paskyręs menui
Sandros KUČINSKIENĖS nuotr.:
- Šis arnotas buvo padovanotas garsiajam broliui Astijui
(šią nuotrauką atsiųsiu vėliau - gal jos ir išvis nereikės)
