Šviesios atminties mokslininkė Eugenija Šimkūnaitė po savo darbo stalu turėdavo juodos duonos ir lašinių bryzą. Šių produktų dažnai užkrimsdavo, nes neužvalgiusi negalėdavo susikaupti darbui. Drąsiai tvirtindavo, kad mūsų krašto žmogus kasdien turi suvalgyti nors po dvidešimt gramų kiaulės taukų, kurie saugo nuo aterosklerozės ir trumparegystės, patarė nebijoti lašinių. Jos balsas paskendo dietologų, vegetarų ir visokių maisto žinovų rekomendacijose, kurių patarimais šiomis dienomis jau labai abejojama. Septyniose išsivysčiusiose pasaulio šalyse atlikti maisto įtakos sveikatai tyrimai nustebino pačius tyrinėtojus. Paaiškėjo, kad susirgimai širdies ir kraujagyslių ligomis visai nepriklauso nuo vartojamo riebalų kiekio, taip pat ir lašinių. Keiktas cholesterolis toms ligoms išsivystyti (ir apsisaugojimui nuo tos bėdos vartojami vitaminai C ir E) jokios reikšmės neturi. Paaiškėjo, kas blogasis cholesterolis - tik samdytas "žudikas", pradedąs žmogui kenkti tada, kai kraujagyslėse atsiranda pakenkimų. Jiems atsirasti padeda iki tol negirdėtas ir netirtas junginys homocistinas, kuris pažeidžia kraujo indus. Tik tuose pažeidimuose pradeda kauptis cholesterolis. Cholesterolį mažinantys vaistai homocistino neveikia. Jį ardo folinė rūgštis bei B grupės vitaminai, kurių gausu lapinėse daržovėse, ankštiniuose augaluose, grūdų produktuose, apelsinuose, bananuose, inkstuose, kepenyse, kiaušinio trynyje.
Tačiau ką daryti su žiniomis, kuriomis tiek metų tikėjome? Kas mus apsaugos nuo širdies ir kraujagyslių ligų?
Olandų mokslininkas Michaelis Gertogas, tiriantis flavonoidus - medžiagas, nudažančias augalus dažniausiai raudona, geltona ir violetine spalva, nustatė, kad juo daugiau tokių medžiagų maiste, tuo žmonės rečiau (iki 50 procentų) serga kraujotakos ligomis ir netgi ilgiau gyvena. Daugiausia flavonoidų turi juodoji arbata, svogūnai, kopūstai, obuoliai, pomidorai, neprarandantys savybių verdant ir rauginant. Atsivėrė akys paaiškėjus, kad prancūzai ir anglai, nesilaikantys dietų, rečiau serga kraujotakos ligomis ir ilgiau gyvena.
Mūsų tėvai valgė kopūstus, daug juodos duonos ir lašinių, kurių savybių olandų mokslininkas netyrinėjo, bet, manau, ypač juoda duona tų flavonoidų turi pakankamai ir atstoja žmogui naudingas įvairias košes, kurias su lašinukais valgė ir valgo mūsų valstiečiai.
Anglų mokslininkai pagyvenusiems žmonėms pataria gerti per dieną po penkis puodelius juodosios arbatos. Australų mokslininkai, atlikę bandymus su pelėmis, mano, kad juodoji arbata gali apsaugoti žmones nuo odos vėžio - melanomos.
Taigi moksliškai įrodyta, kad lašiniai ir taukai cholesterolio nedidina, o jeigu ir didintų, vis tiek ne jie kalti dėl kraujotakos ligų. Esame šiaurės tauta, nuo amžių turinti savo mitybos įpročius, kurie jau įlindo ir į mūsų genetiką. Joje nėra užprogramuotas įvairiausių aliejų naudojimas, nes mes jų neturėjome. Vegetarizmas mūsų šalelėje pateisinamas, kai žmogus serga liga, dėl kurios negali valgyti gyvulinių baltymų. Tai dažniausiai sunkios alerginės, kraujotakos ligos ir netgi vėžys, nes jomis sergant vyksta baltyminės medžiagų apykaitos pasikeitimai. Jeigu šias ligas žmogus ryžtasi gydytis dieta be mėsos, žuvies bei pieno produktų, jam normaliai gyventi padeda lašiniai bei taukai, neturintys gyvulinių baltymų. Jie suteikia sotumo jausmą, gerina virškinimą, padeda pasisavinti vitaminus ir dar daug kitų gerų dalykų, apie kuriuos žinojo ir mokslininkė E. Šimkūnaitė. Labai sunkiomis alerginėmis ligomis, vaskulitais ir neurodermitais bei bronchine astma sirgusiems bei gydytiems dieta be gyvulinių baltymų vaikams prašviesėjo akyse, kai jiems buvo leista valgyti lašinius. Šitie dabar jau suaugę žmonės (tapę dėl sunkių ligų visiškais vegetarais) iki šios dienos valgo lašinius, taukus bei lydytą sviestą atsisakydami gyvulinių baltymų. Kai kurių mokslininkų nuomone (tarp jų ir E. Šimkūnaitė), vitaminas A sėkmingai pasisavinamas tik gyvulinių riebalų dėka. Aišku, yra ir visuomet bus žmonių, kurie dėl kai kurių organų, ypač kepenų veiklos, sutrikimo negali valgyti taukų ir lašinių. Nieko nepadarysi. Tokius mus sutvėrė ir mes visi - tiek vegetarai, tiek mėsėdžiai - mintame gyvybe, nes augalai taip pat gyvi. Nustatyta, kad jie jaučia skausmą, pažįsta šeimininką.
Lietuvoje yra pakankamai sunkiai gyvenančių žmonių, galinčių paįvairinti savo maistą nebrangiai kainuojančiais tiek šviežiais, tiek rūkytais lašiniais. Virti, kepti, rūkyti, spirginti, ypač su svogūnais, jie pavaduos mėsą ir bus už ją naudingesni visiems sergantiesiems alerginiais susirgimais, reumatu, netgi šizofrenija, kraujotakos ligomis. Prie paminėtų ligų visuomet vyksta baltyminės medžiagų apykaitos pasikeitimai, o paskirtas ar pasirinktas vegetarizmas mūsų krašto žmonėms sunkokai pakeliamas. Bijau, kad manęs "nesudraskytų" mokslininkai, dėl to nieko konkrečiai neteigiu, bet, manau, netgi persirgus infarktu ar sergant šizofrenija geriau valgyti lašinius nei liesą mėsą.
Mokslininkė Eugenija Šimkūnaitė valgė lašinius, nesirgo skleroze ir trumparegyste. Produktyviai dirbo iki septyniasdešimt penkerių metų, kol ją per keletą dienų pakirto sunki liga. Mokslininkė neigė dietas. Manė, kad žmogus turi ir gali valgyti kiek nori ir kada nori. Galima su tuo nesutikti ir šiek tiek apgailestauti, kad ji mirė pernelyg anksti dėl to, kad valgė ir svėrė per daug. Jokių dietų normaliam žmogui tikrai nereikia, nes apetitas yra geriausias mūsų angelas sargas. Tačiau didelis nutukimas neprideda nei sveikatos, nei jėgų. Su tuo geriausia kovoti perpus sumažinant suvartojamo maisto kiekį. Liesinančioji dieta bus valgant septynis šimtus kalorijų per dieną (du cepelinai). Paprastesnio maisto galima suvalgyti daugiau, neviršijant paminėtų kalorijų. Suliesėjus svarbu laiku, dar turint antsvorį, sustoti.
Perkarusi dėl nuolatinės dietos, kontraceptinių tablečių, su įvertu į bambą ir liežuvį "deimantu" stilinga merga kelia liūdesį ir gailestį, nes mirs "be likusio ženklo, kad žmogumi buvus". Kur kas didesnės pagarbos vertas žmogus, per daug nesirūpinantis savo kūnu. Geriau turėti antsvorį kaip E. Šimkūnaitė ir palikti žemėje savo buvimo ženklą.
Tačiau žmogui, gulinčiam dėl nutukimo patale, atleisti negalima. Gelbėjame ribodami maistą nutukusias kiaules, katinus, šunis, gelbėkim ir žmones. Pirmiausia atimkime jiems invalidumą. Gydykime pilnu badu arba paminėta 700 kalorijų dieta. Galima vien duona. Didelė riekė duonos, du obuoliai ir kiek nori vandens per dieną kokius metus. Tegul rėkia, kol pats atsikels iš patalo ir pradės vaikščioti, tačiau ir tada dienos normą padidinti tik dviem bulvėmis bei nekaloringomis daržovėmis. Tikrai nenumirs. Esu pasiruošusi atsakyti už tokio gydymo efektyvumą.
Mums nereikia jokių brangių užjūrio vaisių ir daržovių. Neturime lėšų nusipirkti citrinų - jas pakeis svarainiai, uogos, agrastai. Vasarą valgykite daug pomidorų, kurie padeda sergant podagra, artritais, inkstų ligomis ir pasižymi priešvėžinėmis savybėmis. Su lašiniais valgykime nebrangius svogūnus, krienus, kuriuos sumaišius su citrinos sultimis ir šiek tiek atskiedus vandeniu gausite labai gerą odą balinantį ir strazdanas naikinantį losjoną, o pridėjus grietinėlės - gerą kaukę veidui. Lašinių gabalėlis, uždėtas ant danties, sumažins skausmą, o prarytas - alkį.
