"Akistata" nugirdo, kaip seimūnai vienas kitam pasakojo tokį anekdotą.
Numirė Česlovas Juršėnas. Po kelių dienų jo siela beldžiasi į rojaus vartus. Šventas Petras žvilgteli pro langelį ir net pasibaisėja: "Kaip tu drįsti čia ateiti, jei visą gyvenimą nevaikščiojai į bažnyčią ir net Seime prisiekdamas bijojai ištarti žodžius "Tepadeda man Dievas"?! Lauk greičiau iš čia, varyk kuo toliau nuo dangaus vartų!".
Išgirdo taip berėkaujantį Petrą Dievas ir liepė įleisti Juršėną. "Kam jis čia reikalingas?" - nesuprato Šventas Petras. "Bus mano sekretorius, - paaiškino Dievas. - Kai tik norėsiu ramybės, pasodinsiu jį prie telefono ir tegul atsiliepęs kartoja savo pamėgtą frazę: "Dievo nėra. Dievo nėra".
REKLAMA
