Petras Ivanauskas
Ilgą laiką Kaune niekas negalėjo patikėti, kad prieš metus suimtas vienas įtakingiausių Kauno nusikalstamo pasaulio veikėjų Jonas Bielskis pradėjo duoti parodymus. Kaune netgi sklandė gandai, kad už J. Bielskio išlaisvinimą teisėsaugininkams sumokėtas milijonas, tačiau realūs faktai kalba ką kita, o laisvėje likę J. Bielskio draugai ir partneriai kuo toliau, tuo neramiau miega, nes nežino, kuris bus kitas. Jau atsiranda mačiusių J. Bielskį teisėsaugininkų apsuptyje duodantį parodymus įvykių vietose, o spauda rašo, kad Kauno nusikaltėlių veteranas įdavė net savo geriausiąjį draugą Ariką Pastuškovą.
Karas dėl įžeistos garbės
"Lietuvos rytas" parašė, kad remiantis J. Bielskio parodymais Arikui artimiausiu metu turėtų būti pareikšti įtarimai organizavus palangiškio Rimo Lukošiaus nužudymą. Rimas buvo nušautas 1995-ųjų balandį. Įtariama, kad jam keršijo A. Pastuškovas, nes 1992-ųjų gegužę pats R. Lukošius su Gintaru Bendžiūnu kėsinosi į A. Pastuškovą. Vien dėl to, kad šis įžeidė jų merginą. A. Pastuškovą išgelbėjo tai, kad užsikirto žudikų savadarbiai ginklai, o sprogus granatai jis, o taip pat jo draugas Ramūnas Stanionis, buvo tik sužeisti. Už tai R. Lukošius buvo nuteistas, bet tai neišgelbėjo jo nuo tikrosios atsakomybės. Tik grįžęs iš kolonijos jis buvo nušautas. Kartu su R. Lukošiumi A. Pastuškovo nužudymo operacijoje dalyvavęs G. Bendžiūnas atsipirko pinigine bauda ir dingo iš Lietuvos.
Šviesėja "tamsios" žmogžudystės
Daug metų J. Bielskis ir A. Pastuškovas buvo laikomi geriausiais draugais. Net ir sulaikyti jie buvo tą pačią dieną. Sulaikant juos buvo įtariama, kad J. Bielskis ir A. Pastuškovas vykdė itin stambaus masto turto prievartavimus, svetimo turto užvaldymą, neteisėtai įgytų pinigų lėšų legalizacijos operacijas. Pareigūnai turėjo duomenų, kad nusikaltėlių pasaulio autoritetai veikė ne tik Kaune, bet ir visoje Lietuvoje. Taip pat įtariama, kad J. Bielskis ir A. Pastuškovas galėjo dalyvauti bei prisidėti įvykdant keletą žinomų rezonansinių nusikaltimų. Matosi, kad teisėsaugininkai nors ir iš lėto, bet po truputį iriasi į priekį. Kaune per du dešimtmečius buvo neišaiškinta visa krūva žmogžudysčių, kurios po truputį aiškėja. Ir ne tik Kaune. Pagal J. Bielskio parodymus buvo areštuotas Palangos verslininkas Gediminas Jacka ir dabar tiriama telšiškio H. Sasnausko nužudymo byla bei kreditų iš bankų grobimo istorija. Įtariama, kad bankus "melžė" G. Jacka, J. Bielskis, M. Velonskis, o jiems talkinę ir pinigus perdavę E. Korsakas, A. Pimpis, V. Vaska dingo be žinios, kėdainietis A. Šimkus buvo nušautas. Aiškėja ir Ramūno Kuzmino (Ramaškės), Roberto Trinskio nužudymų aplinkybės.
Tikslios generalinio prognozės
Policijos generalinis komisaras Vytautas Grigaravičius jau metų pradžioje prognozavo, kad Kaune tyrimo procesai gerokai užtruks. "Tai matyt truks ne vienerius metus, - teigė generalinis komisaras. - Nežiūrint į tai, kad tyrimai vyksta sėkmingai, jų apimtys labai didelės, ir kuo toliau, tuo tos apimtys didėja".
Išskirtinės Kauno situacijos nusikalstamumo požiūriu priežastys, anot V. Grigaravičiaus, glūdi istorijoje. Dar tarpukariu šiame mieste nusikalstamumo lygis buvo aukštas, reiškėsi "organizuotos grupelės, kurios savo profesija pasirinkdavo nusikaltimų verslą". Komisaras taip pat pažymėjo, kad iki 2000-ųjų metų nusikaltimai Kaune buvo tiriami itin aplaidžiai. "Pastaraisiais metais padėtis labai pagerėjo," - sakė Vytautas Grigaravičius. Matyt, dėl to Kauno policijos šefas Algirdas Kaminskas Valstybės dienos proga apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžiumi.
Su informatoriais trumpa kalba
Sulaikant J. Bielskį pas jį buvo rasta Henriko Daktaro knyga "Išlikti žmogumi" su autoriaus įrašu: "Žmogui, kuris išliko žmogumi". Pačioje knygoje J. Bielskis aprašomas, kaip sąžiningas, turintis Kaune svarų žodį, mėgstantis drąsius vyrus, gebančius pastovėti už savo interesus. "Tik savo tvirtu charakteriu ir ryžtingumu išsikapstė iš vargano gyvenimo," - taip rašo H. Daktaras. Įdomu, kokius žodžius autoritetui Henytė skirtų dabar. Pradėdamas duoti parodymus J. Bielskis prarado daugelio draugystę, dar daugiau kam jis tapo priešu. Pagal nerašytą nusikaltėlių garbės kodeksą, išdavęs draugus, turi būti nužudytas, o jo turtas atimtas. Tokių Lietuvoje vis daugėja.
Slepiasi po kaukėmis
Dar 1998-taisiais parodymus prieš savo buvusius draugus ėmė duoti Viktoras Akmanavičius ("Gorbata"). Jo parodymai padėjo ilgiems metams už grotų pasodinti ne vieną garsų nusikaltėlį, išsklaidyti "Vilniaus brigadą". Su teisėsaugos pareigūnais "Vilniaus brigados" narys sutiko bendradarbiauti, kai buvo sulaikytas ir apkaltintas pasikėsinimu nužudyti. Tada jau du kartus teistas - už chuliganizmą ir už žmogžudystę - V. Akmanavičius nenorėjo vėl atsidurti nelaisvėje ir prabilo. Liudijo prieš vieną iš "Vilniaus brigados" lyderių Aleksandrą Ždanovą, prieš bene žiauriausius žudikus Lietuvoje iš Valerijaus Januškevičiaus gaujos, kitus nusikaltėlius. Ir iki šiol V. Akmanavičius yra saugomas, nuo jo ginkluoti pareigūnai nesitraukia nė per žingsnį. Teismo posėdžiuose šalia V. Akmanavičiaus visada sėdi panašūs į jį pareigūnai. Vienodai apsirengusius kaukėtus vyrus neįmanoma atskirti.
Informatoriai žlugdo gaujas
Panevėžio "tulpinių" gaują padėjo išsklaidyti Dainius Skačkauskas. Algimanto Vertelkos, Audriaus Andriušaičio ir kitų panevėžiečių bylose Dainius atsidūrė skirtingoj barikadų pusėj. Sutikusiam bendradarbiauti su teisėsauga panevėžiečiui teismas buvo gailestingas - jis buvo nuteistas 2 metams atidedant bausmės vykdymą metams.
Per tardymą pareigūnams daug yra papasakojęs ir vienas "tulpinių" gaujos lyderių Virginijus Baltušis, tačiau teismuose jis beveik nekalbėjo, atrodė labai palaužtas. Jam buvo paskirtos ekspertizės, kurių metu vis tik buvo nustatyta, kad V. Baltušis pakaltinamas, o jo psichika tikriausiai neišlaiko įtampos dėl įvykdytų žmogžudysčių.
Šiuo metu Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama Klaipėdos "siaubo" Sigito Gaidjurgio byla. Tikimasi, kad jai pasibaigus bus atskleista net 17 žmogžudysčių. Jas atskleisti teisėsaugininkams padeda buvęs S. Gaidjurgio asmens sargybinis Renatas Šadeikis.
Kauno nusikaltėlius demaskuoti padeda broliai Saulius ir Žydrūnas Čiapai. Patys būdami gaujoje yra pavogę per 100 automobilių, o dabar pasakoja tardytojams ir teisėjams, kaip tai darė Henrikas Daktaras ir kiti.
Ikrus teks užmiršti
Liudijantys prieš savo bendrus patenka į labai sudėtingą situaciją. Nors nuo 1994-ųjų metų Lietuvoje taikoma bendradarbiaujančių su teisėsauga svarbių liudininkų valstybės apsauga, tačiau mažoje šalyje paslėpti žmogų praktiškai neįmanoma. Nuolat gyventi šalia automatais ginkluotų vyrų gali ne kiekvienas. Tiesa, jau žengti pirmieji žingsniai, kad saugomus liudytojus būtų galima paslėpti užsienio valstybėse. Sutartys dėl liudytojų apsaugos jau pasirašytos su Latvija, Estija ir Lenkija. Teisėsaugininkai neskelbia, kiek tokių žmonių paslėpta pas kaimynus, bet tie, kurie gyvena Lietuvoje savo padėtimi labai nepatenkinti. "Akistatai" nepavyko pakalbinti saugomų liudytojų, tačiau visuomenei apie savo nepakenčiamą gyvenimą per televiziją yra pasakojęs vienas iš Čiapų, kažkada skundėsi ir V. Akmanavičius. Įtikti saugomiems irgi nelengva. Įsivaizduokim tarp automatais ginkluotų vyrų kad ir kaunietį J. Bielskį. Įpratusiam gyventi prabangoje, mėgstančiam jaunų damų kompanijas šiam saugomam vyrui tikrai būtų nelengva. Kažkada V. Akmanavičius yra skundęsis, kad jį net pavalgydinti užmiršo, o apie delikatesus net svajoti nėra ko.
Beje, dar reikia atminti, kad įstatymai leidžia nuo bausmės atleisti tik tuos su prokurorais ir teisėjais bendraujančius gaujų narius, kurie nėra įvykdę tyčinių nužudymų. Žmogžudžiams galima skirti tik švelnesnę bausmę.
