Būsimose Europos Sąjungos narėse vis labiau auga nusivylimas dėl dabartinių 15 narių numatomų apribojimų darbo rinkai. Šiuo metu Airija yra vienintelė ES valstybė, netaikysianti jokių apribojimų naujų narių darbuotojams. Tuo tarpu Didžioji Britanija, Švedija, Danija ir Nyderlandai ankstesnį savo nutarimą pakeitė, praneša Prancūzijos laikraštis "Figaro".
Tai pradeda piktinti kai kuriuos Rytų Europos valstybių ministrus bei ekspertus, kurie mato, kaip viena iš pagrindinių ES privilegijų slysta iš rankų.
"Tai nėra nei teisinga, nei pateisinama", - Prancūzijos dienraščiui pareiškė Slovakijos užsienio reikalų ministras Eduardas Kukanas.
"Kai 2001 metais vyko derybos, daugelis ES narių tvirtino netaikysiančios jokių apribojimų, ir nuo gegužės 1 dienos mūsų piliečiai galės dirbti šiose šalyse. Nuo to laiko niekas iš esmės nepasikeitė, taigi aš nesuprantu, kodėl jie dabar svarsto šiuos klausimus", - pridūrė jis.
Anksčiau šį mėnesį Lenkijos užsienio reikalų ministras Wlodzimierzas Cimoszewiczius (Vlodzimežas Cimoševičius) išreiškė savo nusivylimą dėl valstybių pozicijos pasikeitimo.
Panašios nuotaikos sklinda iš Budapešto bei Prahos. Vengrijos užsienio reikalų ministerija ES šalių politiką pavadino "žingsniu atgal".
Čekijos atstovas Vitas Kolaras pareiškė: "Mes žinojome, kad šalys turi teisę taikyti apribojimus mūsų darbuotojams, tačiau labiausiai stebina tai, kad tokios šalys, kaip Olandija bei Švedija, kurios pažadėjo atverti savo rinkas, dabar uždarė duris".
Tačiau dabartinės ES narės daro tik tai, ką narystės sutartys joms leidžia daryti. Pagal 25 valstybių pasirašytą dokumentą, dabartinės narės gali apriboti laisvą darbo jėgos judėjimą penkeriems metams ir vėliau dar dvejiems, jei darbo rinkoje bus užregistruota "rimtų pažeidimų".
ELTA