Remigijus RAINYS
Kasmet maždaug šiuo metu Kuršių marias užplūsta nedidelės, šviežiais agurkais kvepiančios žuvelės - stintos. Ir skuba ant marių ledo tūkstančiai žvejų, rizikuodami ne tik savo sveikata, bet ir gyvybe, kad tik į namus sugrįžtų nešini keliais kilogramais stintų, nepaisydami nei oro sąlygų, nei kompetentingų tarnybų perspėjimų apie gresiančius pavojus. O jų ant Kuršmarių ledo iš tiesų daug.
Problemos dėl atlydžio
Sausio viduryje prasidėjo atlydys ir per kelias dienas apie 70 centimetrų siekęs ledas ant marių sumažėjo iki minimumo. Įspėjimu žvejams turėjo tapti pakrantėje atsivėrę kelių metrų pločio vandens ruožai, gerokai apsunkinę kelią į pamėgtas žvejybos vietas, tačiau įvairiausiais būdais įveikę šias kliūtis poledinės žūklės mėgėjai lengvabūdiškai leisdavosi tolyn korėtu ledu. Nepaisyta nei kas kelias valandas per pamario radijo stotis transliuotų perspėjimų, nei Pakrančių apsaugos rinktinės pareigūnų draudimų. Dalis Kuršių marių priklauso Rusijai ir Kaliningrado (Karaliaučiaus) srities gubernatorius atlydžio problemą išsprendė labai paprastai - visiškai uždraudė žvejybą mariose, todėl kaip sakė mūsų pasieniečiai, Rusijos pusėje ant ledo nesimatė nė vieno žvejo. Ir pranešimų apie nelaimėn patekusius rusus nebuvo girdėti.
"Autostrada" palei valstybės sieną
Pakrančių apsaugos rinktinės laivas ant oro pagalvės "Christina" gelbėjimo operacijoms pasiruošė dar gruodžio mėnesį, kai pasienio apsaugos pareigūnai maždaug per du šimtus metrų nuo valstybinės sienos su Rusija kas 50-70 metrų išgręžė lede skyles ir į jas įstatė kartis, apvyniotas raudona bei geltona "Stop" juosta. Už šių karčių nužymėtos linijos Lietuvos piliečiams peržengti nevalia, tad tokiu būdu pasieniečiai pasiruošė savotišką 200 metrų "autostradą", kuria "Christina" prireikus gali skrieti maksimaliu 40 mazgų greičiu, nebijodama užvažiuoti ant žmonių. Tai leidžia labiausiai nutolusį marių tašką gelbėtojams pasiekti maždaug per valandą. Laive turimas radaras patikimai fiksuoja kelyje pasitaikančias kliūtis, tad išvykti į operaciją galima bet kokiu oru, nors artėjant prie nelaimės ištiktųjų tenka atsargiai sukinėtis tarp įvairiausias užuovėjas susirentusių žvejų būrelių. Pasak gelbėtojų, jų darbą gerokai palengvintų paprasčiausi mokyklose moksleiviams dalijami atšvaitai, tačiau tik retas žvejys juos prisisega prie rūbų. Radaras atšvaitus puikiai fiksuoja iš tolo ir taip lengviau surasti pagalbos besišaukiančiuosius.
Meškerės brangesnės už gyvybę?
Pernai per 8 gelbėjimo operacijas "Christinos" ekipažas išgelbėjo 15 į nelaimę patekusių žmonių. Į kiekvieną operaciją vyksta dviejų trijų žmonių komanda, (galinti paimti į gelbėjimo laivą iki dvylikos nelaimėlių. Didžiausias per vieną gelbėjimo operaciją išgelbėtų žmonių skaičius - trylika. Tiek nelaimėn papuolusių žvejų "Christina" užpernai paėmė nuo lyties ties Ventės ragu. Kartais išgelbėtieji pagalbos atsisako ir net rizikuodami savo gyvybe vėl išlipa ant ledo sužinoję, jog į laivą nebus pakrauta jų manta. Tiesa, taip būna nedažnai - tik kai laivui gresia perkrova. Ne visuomet "Christina" gali pakankamai priartėti prie nelaimės ištiktųjų, nes 7 tonas sveriančio laivo ledo lytis kartais neišlaiko, o gelbėjimo rogių (taip vadinama plati ilga lenta, kuria nelaimėliai nuo lyties perlipa į laivą) kol kas dar nėra. Ir pats gelbėjimo laivas laikinai turi glaustis Klaipėdos Vakarų remonto įmonės teritorijoje, nes iki specialiai jam Kopgalyje pastatyto angaro dėl lėšų stokos neįrengtas specialus "slipu" vadinamas takas, kuriuo laivas galėtų pakilti į statų krantą.
Leidimais pasirūpina ne visi
Kiekvienas ant ledo žūklauti susirengęs Lietuvos pilietis turėtų gauti leidimą visą parą budinčiose Neringos arba Pagėgių rinktinės Vileikių užkardose, tačiau ne visi šio reikalavimo paiso. Kaip ir aplinkosaugininkų reikalaujamo galiojančio leidimo mėgėjiškai žūklei, metams kainuojančio 11 litų. Drauge su "Christinos" įgula į reidus dažnai išsiruošiantys aplinkos apsaugos inspektoriai žūklės leidimų neturinčiuosius nubaudžia penkiasdešimties litų baudomis. Jei prisiminsime, jog vienam žvejui mėgėjui leidžiama sugauti tik 5 kilogramus žuvų, o už šio reikalavimo nepaisymą gresia iki 100 litų bauda, nesunku suskaičiuoti, jog nelegali žūklė gali nepigiai atsieiti. Tiesa, aplinkosaugininkai nėra labai priekabūs ir už vieną ar du virš normos sužvejotus stintų kilogramus paprastai tik įspėja. O štai pasienio režimo pažeidimas kainuoja gerokai brangiau - 150 litų. Tuo neseniai galėjo įsitikinti 4 panevėžiškiai ir du pagėgiškiai, ne tik neturėję leidimų į pasienio zoną, bet ir įžūliai tyčiojęsi iš pasienio pareigūnų. Įkaušę "narsuoliai", reikalavę gerbti "laisvo žmogaus teisę žvejoti kur tik patinka", nuščiuvo tik atvežti į Klaipėdos vyriausiąjį policijos komisariatą ir nubausti administracinėmis baudomis.
Savo saugumu žvejai nesirūpina
Pasak pareigūnų, ant ledo žvejai lipa dažnai nepasirūpinę net elementariausiomis saugumo priemonėmis. Švedijoje ar Suomijoje niekas į poledinę žūklę neina be hidrokostiumo, į properšą įkritusiam nelaimėliui net šešias valandas garantuojančio santykinį saugumą. Tiesa, tokia apranga kainuoja apie 4 000 litų, tačiau skandinavai žino, jog jei tokio kostiumo nevilkės, jokia draudimo kompanija jiems nekompensuos patirtų nuostolių. Žinia, mūsuose gyvybę draudžiasi dar tik nedaugelis, o ir didesnę dalį stintų žvejų sudaro bedarbiai pamario gyventojai. Tokie neskęstantiems kostiumams tikrai neišlaidaus, tačiau, kaip jau minėta, net paprasčiausias atšvaitas ar prožektorius kartais gali būti lemtingi. Blogai, jog beveik visi žvejojantieji ant ledo pripažįsta tik vienintelį šildymosi būdą - alkoholį, o jo padauginę nesiorientuoja nei laike, nei erdvėje. Nelaimėn dažnai papuola ir neatsargūs naujokai - nepažįstantys marių krantų kontūrų žmonės. Nepatartina žūklauti ir neturint mobiliojo telefono, nes tik juo apie ištikusią nelaimę galima greitai informuoti gelbėtojus.
Gelbėtojams kelią rodė laužas
Penki pagėgiškiai savo automobilį rytą paliko Ventės rage ir nuėjo ledu 7-8 kilometrus Kaliningrado srities link. Nors žuvys kibo prastai, vyrai namo neskubėjo. Apie pusę penktos vakaro pakilo stiprus vėjas, viską apgaubė tiršta migla ir ėmė staigiai temti, todėl kišeninio žibintuvėlio nepasiėmęs penketukas netrukus pametė savo pėdsakus. Paklaidžioję apie tris valandas vyrai priėjo nendrynus ir iki juosmens įsmuko į properšą. Žvejai vilkėjo neperšlampamus rūbus, tačiau po kojomis tvirto dugno nebebuvo, o klampynė siurbė gilyn. Nelaimėliai mobiliuoju telefonu bandė prisišaukti pagalbą iš Pagėgių, tačiau atvykę draugai jų nerado, nes vietovėje nesiorientuojantys paklydėliai nurodė netikslią savo buvimo vietą. Pagėgių elektros tinklų viršininkas Jonas Pudžiuvis su dar vienu žveju patraukė ieškoti kranto kitoje vietoje, o gydytojas stomatologas Virginijus Lacis, elektrikas Algirdas Tarasevičius ir bendrovės "Rembuta" vadovas Algirdas Šveikauskas, susiradę tvirtesnę salelę, liko laukti pagalbos. Nesėkmingai jų ieškoję draugai jau buvo informavę policiją ir patarė nelaimėliams užkurti laužą, kad būtų geriau matomi. Vyrai kelias valandas laužė nendrių stiebus ir stagarus stengdamiesi, kad ugnis nenusloptų.
Iš Šilutės atvykusi ugniagesių gelbėtojų grupė laužą matė iš toli, tačiau ant ledo nelipo. Netrukus iš Klaipėdos atskubėjusi "Christina" priplaukė maždaug trijų šimtų metrų atstumu, nes arčiau prisibrauti trukdė nendrių stagarai - laivas ant oro pagalvės galėjo išbarstyti savo "sijono" segmentus, kurių kiekvienas kainuoja apie 150 litų. Tuoj po 23 valandos iš Nemirsetos pakilo Karinių oro pajėgų gelbėjimo sraigtasparnis, kurį pilotavo majoras Alvydas Braziauskas ir lakūnas šturmanas vyresnysis leitenantas Raimondas Račkauskas. Lynu nuleistas gelbėtojas vyresnysis seržantas Raimondas Jankauskas pataikė į klampynę ir pats įsmuko. Lakūnai gelbėtoją pakėlė aukštyn ir vėl pabandė nusileisti. Pagaliau R. Jankauskui pavyko pasiekti žvejus ir vieną po kito specialiu įtaisu prie savęs prisisegtus sukelti į sraigtasparnį, kur sunkiai savo emocijas valdantys vyrai pateko gydytojo Sauliaus Greviškio globon. Žvejai susitvardė tik išgėrę raminamųjų.
Iš Nemirsetos nukentėjėliai į Palangą važiavo policijos automobiliu. Į namus juos nugabeno iš Pagėgių automobiliu atvažiavęs V. Lacio sūnus. J. Puodžiuvis su draugu, nors ir sušlapę bei nusivarę nuo kojų, Ventę pasiekė patys. Nors žmonos ir grasino, kad jei po patirtų košmarų vyrai neatsisakysią savo pomėgio, sudeginsiančios jų žvejybos reikmenis, šie jau planavo, kaip savaitgalį susirasti salelę nendrėse ir parsigabenti ten paliktas žvejybos dėžes, grąžtus ir blizges.
Žmones gelbsti "Papūga", "Eržilas" ir "Mustangas"
Nemirsetoje įsikūrusiame Karinių oro pajėgų pirmajame gelbėjimo poste sraigtasparnių įgulos budi po savaitę. Kas antrą savaitę į bazę Panevėžyje skraidinamas ir budėjimą užbaigęs sraigtasparnis, nes dėl drėgno pajūrio klimato aparatui reikalinga kruopšti profilaktika. Pagėgiškius gelbėjusią įgulą antradienio rytą pakeitė kita pamaina, kuriai tą patį vakarą teko "Papūga" pramintu Mi-8 vėl leistis į gelbėjimo operaciją. Savo vardus turi visi gelbėjimo eskadrilės sraigtasparniai: dėl savo tarsi šokuojančio skraidymo Mi- 27 vadinamas "Eržilu", prezidentą skraidinęs aparatas - "Alma". Eskadrilėje yra ir "Mustangas". Savo sraigtasparnius lakūnai vadina bendriniu "malūnų" vardu. Nemirsetos gelbėjimo punkte labai reikia angaro, nes kol nuimami ant sraigtų menčių ir variklio uždėti nuo apledėjimo apsaugoti skirti užvalkalai, gaištamas laikas. Lakūnai tikina, jog sraigtasparnis pakyla praėjus maždaug pusvalandžiui nuo gauto pranešimo apie nelaimę, o iki tolimiausio Kuršių marių taško skrenda perpus trumpiau.
Gelbėtojai dirba bet kokiu oru
Tą dieną apie tris ant atskilusios lyties atsidūrusius žvejus pranešė Jūrų paieškos ir gelbėjimo koordinacinis centras, į kurį paskambino pranešimą iš nelaimėn patekusio vyro gavusi žmona. Į nelaimės vietą, esančią maždaug už kilometro nuo Preilos, išskubėjo "Christina", o iš Nemirsetos, nepaisant kilusios pūgos ir 18 metrų per sekundę pučiančio vėjo, pakilo "Papūga". Prie jos šturvalo sėdėjo kapitonas Jonas Devindoris ir lakūnas šturmanas vyresnysis leitenantas Romanas Čibisovas. Prie gelbėjimo gervės su lynu, kuriuo paprastai nuleidžiamas gelbėtojas, tvarkėsi borto inžinierius viršila Vidmantas Zupka. Karo gydytojas kapitonas Eligijus Cicilionis dar prieš pakylant suspėjo į termosą pripilti karštos arbatos, kurios gelbėjimo operacijose prireikia net dažniau nei vaistų. Esant prastam matomumui skrydžio metu labai padėjo prie sraigtasparnio pritvirtintas galingas prožektorius, apšviečiantis net už trijų kilometrų esančius objektus. Tačiau nelaimėlius surasti nebuvo lengva, nes ant ledo buvo daug žvejų, tad kuriuos ištiko nelaimė, iš karto nustatyti nebuvo lengva. Priskridę prie žvejavietės ir įsitikinę, jog vyrai ramiai žvejoja bei pagalbos nesišaukia, gelbėtojai skrisdavo tolyn, kol užtikdavo kitą būrelį. Pagaliau nelaimės ištiktuosius suradus, išlipti ant ledo pasiruošė gelbėtojas seržantas Albertas Lapavičius. Sraigtasparnis nusileido beveik iki pat lyties, todėl A. Lapavičiui teko įveikti ir sraigto sukeltą oro sūkurį. Žvejai sugulė ant lyties, antraip būtų buvę "nupūsti" į vandenį. Gelbėtojas pamažu priartėjo prie nelaimėlių ir šie vienas po kito į jį įsikibo, o viršila Vidmantas Zupka, gerve suvyniodamas lyną, pritraukė juos prie sraigtasparnio. Vienas po kito į vidų sukelti žvejai dėkojo gelbėtojams ir siūlė dalį savo laimikio. Grįžtant atgal pūga dar labiau įsisiautėjo ir tokiomis sąlygomis "Papūgą" tupdyti Nemirsetoje buvo pavojinga. Esant praktiškai nuliniam matomumui prityrusi įgula sėkmingai nutūpė vadovaudamasi tik prietaisų parodymais Palangos oro uoste. J. Devindorio vyrams tai buvo ne pirmoji ir anaiptol ne pati sudėtingiausia gelbėjimo operacija.
Kuršių marios nerūpestingiesiems neatleidžia
Stintų žvejyba šiemet pareikalavo ir žmonių aukų. 43 metų Mažeikių rajono Ukrinų kaimo gyventojas mirtinai sušalo nepajėgęs išbristi į statų krantą. Su sūnumi bei dviem draugais pirmą kartą žvejoti stintų atvykęs vyras vienas patraukė į krantą pasišildyti automobilyje ir nesugrįžo. Jo kūną tik kitą dieną pavyko aptikti priekrantėje ties Avino kalnu. Manoma, kad vyriškis sušlapo įkritęs į eketę, o po to sušalo. Dar keli pavieniui žvejoję vyrai atsipirko tik sloga ir lengvu išgąsčiu. Pasiklydęs tarp Ventės rago ir Rusnės salos kelio į krantą nesuradęs 25 metų klaipėdietis tik vėlyvą naktį, sušlapęs iki pažastų, pasiekė Uostadvarį. Nendrynuose visą naktį praklaidžiojęs tik auštant prie savo automobilio nusigavo jo bendraamžis kaunietis. Kiek anksčiau net trylika savo svečių ledų properšoje išmaudė po užšalusias marias sniego motociklais "Buran" juos vežiojęs buvęs Šilutės meras Šarūnas Laužikas.
Už malonumą su agurkų kvapu mokame visi
Įvairių žinybų gelbėtojai vienbalsiai tikina, jog žmogaus gyvybė Neįkainojama, tad reikalauti atlygio už išgelbėjimą jie nesiruošia. Pateikiamas argumentas, jog jei žmonės baiminsis, kad už išgelbėjimą teks mokėti, pagalbos nesišauks iki pat paskutinės akimirkos. Klaipėdos uosto kapitono pavaduotojas Arvydas Narmontas, vadovaujantis uosto priežiūros ir gelbėjimo tarnybai, įsitikinęs, kad žvejai ir taip delsia kviesti pagalbą iki paskutinės akimirkos, todėl ne visuomet padeda tik prevencinės priemonės. Neatsargių žvejų vėjavaikiškumas kainuoja išties nepigiai. Viena Mi-8 skraidymo valanda mokesčių mokėtojams atsieina apie 1 600 litų, "Christinos" išplaukimo į gelbėjimo operaciją kaina - 500 litų. Kariškiai už sraigtasparnio tūpimą Palangos oro uoste turės pakloti taip pat pusę tūkstantėlio. O rinktinės stintos Klaipėdos turguje tekainuoja šešis litus už kilogramą. Pardavėjos tikina, kad kilograme telpa septyniolika aštuoniolika šviežiais agurkais kvepiančių žuvelių...
