Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Brėkštant pirmadienio rytui Avilės upelio, ištekančio iš Avilio ežero (Zarasų raj.), pakrantėje buvo pasalūniškai nušautas zarasiškis Arvydas Vaitkevičius (31 m.), sunkiai sužalotos dvi moterys - jo sugyventinė Nijolė Geleckaja (37 m.) ir sesuo Valentina Čiapina (28 m.). Jos buvo rastos skirtingose vietose - viena nuo kitos maždaug už 3 kilometrų.
Kova dėl moters gyvybės
Į Zarasų ligoninę greitosios pagalbos automobilis pirmąją atvežė V. Čiapiną. Ji buvo sąmoninga, tačiau labai sunkios būklės. Skubiai iškviesta chirurgų brigada moterį tuoj pat operavo. Kaip vėliau teigė šios ligoninės Chirurgijos skyriaus vedėjas Leonardas Bernatonis, išskyrus kepenis ir blužnį, visi kiti nukentėjėlės vidaus organai buvo stipriai sužaloti, pro kairėje pilvo pusėje žiojėjusią didžiulę žaizdą plūdo kraujas, sumišęs su žarnų turiniu. Moters galvoje, rankoje ir nugaroje buvo rasta daugybė šratų. Medikai pašalino tik nedidelę jų dalį - apie 15, taip pat šovinio kamštį, o tai reiškė, jog į moterį buvo šauta iš arti. Dvi su puse valandos trukusią operaciją chirurgai įvardijo kaip labai sunkią ir sudėtingą. Nors operacija pavyko, išliko didžiulė komplikacijų galimybė, kuri po tokių sužalojimų beveik neišvengiama. Chirurgas L. Bernatonis buvo įsitikinęs, jog tolesnė ligonės sveikatos būklė labai priklausys nuo kasos veiklos, ir pripažino, jog dėl jos gyvybės dar teks pakovoti.
Atvežta patyrusi šoką
Nijolė Geleckaja į ligoninę buvo atvežta šoko būsenos, ištikta isterijos priepuolio, tačiau patyrusi ne tokius sunkius sužalojimus kaip jos sugyventinio sesuo. Šratai padarė žaizdeles kairėje krūtinės ląstos pusėje, pervėrė inkstą, o vienas liko įstrigęs kaukolėje šalia kairiosios ausies. Įvertinę sužalotosios sveikatos būklę kaip vidutinio sunkumo, medikai iš pradžių nusprendė moters neoperuoti. Chirurgas Audronis Barisevičius vėliau teigė, jog kartais beieškant šrato galima tik dar labiau sužaloti ligonį. Tačiau trečiadienio naktį moters sveikatos būklė pablogėjo ir chirurgams teko ją operuoti.
Ne šaudymas, o kruvinos žudynės
Dar prieš operaciją N. Geleckaja papasakojo šio kraupaus įvykio aplinkybes. Moteris teigė, jog sekmadienio vakarą sugyventinis A. Vaitkevičius su ja bei seserimi Valentina Čiapina nuvyko prie Avilės upelio, ištekančio iš Avilio ežero, esančio maždaug už 10 kilometrų nuo Zarasų, ir pastatė dvi gaudykles unguriams (jos šiame krašte vadinamos "kabotnėmis"). Prie vienos iš jų zarasiškiai budėjo visą naktį. Vėliau, jau brėkštant, ištraukė pirmąją "kabotnę", kurioje buvo žuvų, ir nuvažiavo prie kitos. Deja, antroji buvo dingusi. Pašvietę prožektoriumi, tačiau nieko nepastebėję, A. Vaitkevičius ir dvi moterys pasuko atgal, prie automobilio, kurį buvo palikę už keliasdešimties metrų ant keliuko. Nors buvo dar tamsu, netoliese N. Geleckaja pamatė prie medžio prigludusio vyro siluetą. Šis staiga žengė žingsnį į šoną ir tą pačią akimirką pasigirdo šūvis. Paskui Nijolę ėjęs A. Vaitkevičius suklupo ir, rankomis susigriebęs už galvos, pradėjo šaukti. Tuoj pat į jį buvo paleistas dar vienas šūvis. Nijolė išgirdo sugyventinio gargaliavimą ir jau daug aiškiau išvydo šaudžiusį žmogų. Jis buvo su kauke, slepiamosios spalvos uniforma. Po to ji išgirdo Valentinos Čiapinos šūktelėjimą:"Ką jūs darote, aš juk moteris", tačiau tuo metu driokstelėjo dar vienas šūvis, pasigirdo Valentinos riksmas. Moteris tvirtino, jog žudikas dar kartą šovė į jos sugyventinį. Matyt, tuo metu vienas šratas pataikė jai į ausį. Tiktai išgirdusi nuvažiuojančios mašinos ūžesį ir pagalvojusi, jog žudikas pasišalino (nors, kaip paaiškėjo vėliau, sėdusi į Nijolės "Audi", iš kruvinų žudynių vietos pabėgo sunkiai sužalota Valentina), N. Geleckaja pakilo iš žolių ir šaukdama puolė bėgti į kalniuką artimiausios sodybos link. Moteris turėjo mobilųjį telefoną, tačiau ten, prie upelio, jis neveikė. Deja, į šoko ištiktos sužeistosios pagalbos šauksmą niekas neatsiliepė, todėl pakilusi ant kalvos ir pamačiusi, jog telefono ryšys atsirado, paskambino į policiją ir pranešė, kas atsitiko. Policininkai iškvietė medikus, tačiau jų pagalba A. Vaitkevičiui jau buvo nereikalinga - vyriškis mirė vietoje. Kaip netrukus paaiškėjo, nuo įvykio vietos nuvažiavusi maždaug 3 kilometrus, V. Čiapina nualpo. Ten ją surado policijos pareigūnai.
Brakonieriavimas - pragyvenimo šaltinis
Ketverius metus su A. Vaitkevičiumi kartu gyvenusi N. Geleckaja negalėjo paneigti, jog nuolatinio darbo neturėjęs jos sugyventinis brakonieriavo. Vis dėlto moteris įrodinėjo, jog jis gaudė žuvis Valės M. vardu išsinuomotame ežere, nors visų reikalingų dokumentų dar nebuvo susitvarkęs. Artimiausiu metu A. Vaitkevičius žadėjo įsidarbinti šios moters įkurtoje įmonėje. N. Geleckaja tvirtino, jog žvejyba, nors ir nelegali, buvo pagrindinis jų pragyvenimo šaltinis. Dirbdama bibliotekos valytoja, ji gauna minimalų atlyginimą, todėl vien iš šio menko uždarbio išlaikyti 3 kambarių butą bei auginti dvi dukras (Arvydas buvo išsiskyręs, taip pat turėjo vaikų) būtų buvę labai sunku. Deja, sugyventinio svajonė pradėti legalią žvejybą taip ir nespėjo išsipildyti. N. Geleckaja pripažino, jog A. Vaitkevičiui buvo ne kartą grasinta.
Zarasų merijoje sužinojome, jog dalis (0,6 ha) Avilio ežero ir iš jo ištekantis Avilės upelis (kaip tik prie jo buvo nušautas A. Vaitkevičius ir sužalotos abi moterys) išnuomotas Vilniuje įsikūrusiam informaciniam centrui "Tetrix" dar 1995 metais. Na o, priešingai nei teigė N. Geleckaja, Valė išsinuomojusi kitą, Auslo, ežerą bei iš jo ištekantį upelį... Taigi nukentėjėliai brakonieriavo "svetimose valdose"...
Sulaikytas įtariamasis
Antradienį kriminalistai sulaikė šiuo nusikaltimu įtariamą Zarasų gyventoją Leonidą Vasiljevą (42 m.). Pas jį rastas karabinas. Zarasų rajono apylinkės vyriausioji prokurorė Rėda Rimeikienė patvirtino, jog tiriama pagrindinė žmogžudystės versija - kerštas dėl žvejybos. Iš tiesų šiame rajone esantys žuvingi ežerai labai traukia brakonierius. Kadangi šie dažnai vienas kitą bando apgauti, apvogti, tarp jų vyksta gana nuožmi kova. Aplinkos apsaugos departamento Zarasų rajono agentūros referentas Stasys Karla teigė, jog pagauti brakonierius ir įrodyti jų kaltę yra labai sunku. Štai tas pats keturis kartus už smulkias vagystes teistas A. Vaitkevičius buvo žinomas kaip patyręs brakonierius (jis žuvaudavo žuvį įvairiais, itin brutaliais būdais), tačiau gamtos apsaugos pareigūnams jį pasisekė sučiupti ir nubausti 100 litų bauda tik vieną kartą. Kitąsyk beliko paskirti 50 litų baudą už laužo kūrenimą - įrodyti, jog jis brakonieriavo, nepavyko.
Unguriai rūpi rimtiems užsakovams
Viena zarasiškė "Akistatai" teigė, jog Avilio ežeras, kuriame itin gausu ungurių, labai traukia ne tik nusikaltėlių grupuotes iš Panevėžio, Kauno ar Vilniaus. Juo domisi ir aukštas pareigas užimantys valdžios atstovai. Jos manymu, brakonieriai gauna užsakymus, todėl kova dėl kiekvieno ungurio ar kitos vertingesnės žuvies yra itin nuožmi. Pašnekovė įsitikinusi, jog A. Vaitkevičius buvo nužudytas dėl "ilgo liežuvio". Esą jis vis grasinęs paskųsti savo "kolegas" - kitus brakonierius. Matyt, šie su juo ir susidorojo.
