Ponai
Valstybę turim, laisvę, tvarką,
Visi jau ponai, serai, donai,
Kai kas nemažą miestą perka,
Na, o kai kam pritrūksta duonai.
Pasak šulų, paėmę vairą,
Tada pradėjome nuo nulio...
Ne vienas dar tebesidairo,
Lyg būtų kritęs nuo mėnulio.
Už žioplumus žioplys ir kaltas -
Kas kasė gyslą, auksą šventė...
Norėjai angelas būt baltas,
Gali šventa dvasia gyventi!
Užsikabink drobinę terbą,
Krapštyki nosį, gaudyk uodą,
Nes Lietuvoj rimtesnio darbo
Net Darbo partija neduoda.
Tai neliūdėk, ponuli, baisiai -
Kol spazmai leidžia dar alsuoti,
Turi neginčijamą teisę
Ir vėl už pažadus balsuoti!
Nebėr grėsmių, nebėr pavojų,
Vien demokratijos čia fonas...
Eini sau vienas ir galvoji:
Nors ir su vyžomis, bet - ponas!
Tau, eksmužike, skrandį sopa?
Saliut samanę užu ponus!
"Nudraivinom" iki Europos,
Tačiau vis tiek kišenės plonos!
