Dūdos
Kiekvienas savo dūdą pučia
Arba, žiūrėk, papūs tuoj tuoj.
Kas prie mergų, kas prie alučio,
O kas tribūnoje aukštoj.
Ir nepaliaus jie niekad pūtę,
Net pakratydami barzdas,
Kad tik garsiais dūdoriais būtų,
Kad tik užgožt kitas dūdas!
O jeigu dūdos kas neturi,
Žmogeliui tam visai baisu -
Jis baikščiai kūprinas prie durų,
Užu kurių tiek daug garsų.
***
Už rago griebsiu velnią šlubą,
Prispausiu jaujoje peluos.
Tegu jis atneša man tūbą,
Kuri visas dūdas nušluos.
Tada gal baigsis dūdų šventė,
Ta kakofonija garsų.
Tada gal bus žmonėms gyventi
Šiek tiek ramiau ir nebaisu.
Duobkasiai
"Aš jam kalną pyliau,
Jis man duobę kasė..."
Daug kas Lietuvėlėj
Šitą darbą daro.
Ant kapų kalnelį,
Oi, ne vieną rasim.
O duobių daugiausia
Prie "tulpinių" dvaro.
***
Kai nieko švento nebėra,
Atėjo duobkasių era.
Pelai ir grūdai
Iš tų pelų nebus grūdų -
Nuo seno pasakyta.
Tačiau šiandieną jums žadu
Pakišti mintį kitą.
Pelai tušti, pelai lengvi,
Pelų nereikia sverti.
Iš tų pelų lengvai imi
Sau pridėtinę vertę.
Kažkam siunčiu, kažkam žadu,
Kažką tiesiog apgaunu...
Iš tų pelų yra grūdų -
Kas moka, tas ir gauna!
Kiaulės ir akys
Kiaulės akys sarmatos neturi!
Bet čia pat vienas klausimas "stovi":
Kiaulė niekur kitur juk nežiūri -
Tik į savo pamėgtąjį lovį.
Peikti kiaulės, man regis, nereikia,
Nes jau taip sutvarkytas pasaulis.
Biologai lig šiol tebeteigia,
Kad žmogaus organizmas - kaip kiaulės.
Štai ir turime šiandien ką turim,
Prie naujos patarlės, regis, "stovim":
"Žmogaus akys sarmatos neturi,
Kada žiūri į svetimą lovį".
Jurgis ir kepurė
Sulig Jurgiu ir kepurė,
Bet yra ir Jonas,
Kuris, žmonės sako, turi
Pusę milijono.
Yra Petras, yra Rokas,
Zosė ir Živilė...
Kas kaip moka, tas taip šoka,
Tiktai Jurgis tyli.
Kam gi Jurgiui eit į būrį,
Kam gi šokti tvistą?
Turi Jurgis tik kepurę -
Jos numest nedrįsta.
To nežino nei Zosiutė,
Nei Dalia, nei Jonas.
Jurgio kepkėje įsiūtas
Visas milijonas.
Galim šokti ir dainuoti,
Kad mes Jurgį turim.
Bet svarbiausia - sužinoti,
Kiek brangi kepurė.
Velniai ir mušimas
Velnio muštas velniui nesiskųsi,
Nes iš to sulauktum tik bėdos.
Velniui-raštvedžiui skundelį tu nusiųsi,
Velnias-"mentas" vėl į snukį duos.
Lietuvoj dabar - mušimo kultas.
Gaus visi - anksti arbavėlai...
Jei velnių nebūsi tu apkultas,
Apkumščiuos pagėrę angelai.
