Benamio būstas
Eglutė skarota užaugo šile -
Po ja nemažai laisvo ploto;
Labai paprastutė benamio dalia:
Rankovę patiesus, skvernu užsikloti.
Šunauja
Žymūs žmonės seniai mus įspėjo
Apie kylančią gudrią šunaują;
Jeigu leisit, šunų epopėją
Jums truputį priminsiu iš naujo.
Šunauja I
Evoliucija juda ir juda,
Lipdo lopą ant buvusio lopo...
Šunes spjovė į varganą būdą
Ir atėjo gyventi ant sofų.
Šeimininkės bučiuoja ir glosto
Maksą, Princių, Brisiuką ar Dodą...
Šuo tvirtai atsisėda į sostą,
Nes katytės seniai nusibodo!
Šunauja II
- Ak, poniute, ak, ponia mieloji,
Ko dabar taip beviltiškai raudat?
Per menkai jūs šunelį apklojot -
Tai todėl jam pilvuką suskaudo...
Gal pavargo bėgioti po sodą,
Gal mergiotės gražuolės panūdo?
O gal kalbos žmonių jam pabodo
Apie klaikų gyvenimo būdą?..
... Ak, atkreipkite dėmesį, ponia,
Šunį stresai taip pat labai veikia!
Tai suteikit jam tokią malonę:
Tegu veda jis jus, kur jam reikia!
Kai kieman jus išves jūsų Brisius,
Jūs, šuneliui tiek daug paaukojus,
(Nežinau, ar patarti išdrįsiu!?)
Malonėkit pakelti jam koją!
