Mantas LIDEIKIS
Kauno rajone esantis Kluoniškių kaimas - tylus ir ramus, prisiglaudęs prie čia pat esančios stambesnės Zapyškio gyvenvietės. Nė nepamanytum, kad šiame tyliame, gražių sodybų nestokojančiam kaime ant gražaus Nemuno slėnio gali kilti gana keisti ir pavojingi įvykiai. Tačiau, kaip sakoma, genys margas - pasaulis dar margesnis. O žmonių tarpusavio santykiai, patirtos nuoskaudos, neatsargiai ištarti žodžiai kartais visai netikėtai perauga į keršto aktą.
Praėjusią savaitę, naktį iš spalio 15-osios į 16-ąją, tikrą košmarą teko pergyventi keturioms įvairaus amžiaus šiame kaime gyvenančioms moteriškėms. Čia esančios Sodų gatvės gale stovintis tvarkingas medinis namas, priklausantis 86 metų Salomėjai Kazlauskienei, tapo padegėjo taikiniu. Viduryje nakties pro langą švysteltas butelis su padegamuoju skysčiu.
Pastaruoju metu senolė čia gyveno su savo 54 metų marčia Genute Kazlauskiene bei jos dukterimis - savo anūkėmis 30 metų Ilona bei 26 metų Daivute. Marti su dukromis čia atsikraustė, kai prieš 2 metus tame pačiame kaime stovėjusį jos namą sunaikino ugnis. Moterys namuką beveik baigia atsistatyti ir netrukus ketina sugrįžti ten gyventi. Bet štai paskutiniai įvykiai ir vėl privertė prisiminti kartą jau patirto gaisro siaubą.
Apie pusę dviejų nakties miegančią namo šeimininkę staiga pažadino dūžtančio stiklo garsas ir į jos lovą pasipylusios šukės. Iš miegų pašokusi moteris iš karto ir nesusigaudė, kad tai iškulto lango stiklo duženos. Pamanė, ar tik nebus suskilęs ir pažiręs naktinės lempos gaubtas. Tačiau paskubomis uždegusi šviesą išvydo skylę lango rėmuose, o dar baisesnis radinys laukė ant grindų. Ten gulėjo akmuo, kuriuo ir iškultas langas bei smilkstančiu skuduru užkimštas degaus skysčio, greičiausiai benzino, pripiltas butelis. Tik atsitiktinai išvengta didelio gaisro.
Žinoma, po tokio akibrokšto tą naktį išsigandusios visos keturios namo gyventojos daugiau bluosto nebesudėjo. Iš karto net nesusigaudė, ką daryti, tad pirmiausiai pasikvietė į pagalbą kaimyną, tik vėliau paskambino policijai. Tirtėdamos iš baimės ir nakties vėsos, moteriškės žvelgė vieną į kitą ir klausė, kas ir kodėl panoro jas padegti, ir ar tai nepasikartos. Ramiau pasidarė tik tuomet, kai prie namų pagaliau sustojo policijos automobilis.
Dėl to, kad namą, o gal ir jam esančius žmones, iš tiesų norėta padegti, niekam nekilo abejonių. Mat jei norėta tik pagąsdinti, kodėl nepasitenkinta tik lango išbarškinimu? Kodėl pasirinktas toks metas, kai žmonės jau tikrai miegos? Be to, vidun įmestas toks "užtaisas", kuris užsiliepsnoja kaip deglas.
Dėl to, kad buvo pasikėsinta sunaikinti turtą ir, galimas daiktas, gyvybes, Kauno rajono policijos komisariato pareigūnai pasiraitojo rankoves. Apklausę visus tos nakties įvykių dalyvius, jiems talkinusius kaimynus ir ne vieną kitą žmogų, pareigūnai apsistojo ties Kaune gyvenančiu 63 metų Jonu. Praėjus porai dienų po įvykio, vyriškis buvo sulaikytas ir uždarytas 2 paroms į areštinę. Jam šiuo metu jau pareikšti įtarimai dėl šio nusikaltimo. Vyriškis yra Salomėjos Kazlauskienės artimas giminaitis - jos mirusios sesers sūnus.
Kad tai galėjo būti kaip tik šio žmogaus darbas, neabejoja ir pati vos ne supleškintų namų šeimininkė. Mat įvykio išvakarėse sūnėnas senolę iškoneveikė pikčiausiais žodžiais. Kas tokiam poelgiui paskatino ne jauną vyrą, iki šiol su savo teta lyg ir gerai sutardavusį, S. Kazlauskienė sako negalinti suprasti. Ji teigia nenorinti patikėti, jog tai galėjo būti 2 metų senumo gandai. Bet būtent tai ir tapo išvakarėse kilusio kivirčo priežastimi.
O buvo taip. Vienišos gyvenančios moterys, suprantama, stokoja vyriškų rankų. Salomėjos vyras jau seniai miręs, kiek daugiau nei prieš porą metų vėžys nusinešė ir jos sūnų, dabar drauge gyvenančių moterų vyrą ir tėvą. Todėl Salomėja niekuomet neatsisakydavo Kaune gyvenančio giminaičio paramos - ūkyje juk netrūko įvairių darbų vyriškoms rankoms. Pasak jos, nagingas ir darbštus Jonas niekuomet neatsisakydavo padėti. Todėl kai jis gana ilgai tetos neaplankė, ši jam paskambino. Tačiau vietoje malonaus pasilabinimo iš sūnėno sulaukė daug užgaulių žodžių ir priekaištų, kad jinai jį prieš porą metų apkalbėjusi, esą šis kibęs ir prie pačios Salomėjos, ir prie jos marčios Genutės. Salomėja neneigė, jog maždaug prieš tokį laiko tarpą Genutė jai pasisakiusi bijanti Jono, nes šis ją kibinantis. Tai, ko gero, galėjo ir būti pykčio priežastimi.
