Simas MINKUS
Juoda katė tarp vienas šalia kito Jūžintų gatvėje gyvenančių rokiškėnų Kazimiero Petrulio (80 m.) ir Alberto Strumskio (72 m.) perbėgo seniai. Kaimynai nesilabina, o kalba tik tuomet, kai labai įsinori pareikšti kokius nors priekaištus. Ta kalba į žmogiškąją nelabai panaši - per žemės valdas skiriančias tvoras lekioja tik keiksmažodžiai ir kitokios vulgarybės. Didžioji nesantaika kilo prieš daugel metų, kai A. Strumskio sūnus Regimantas, tuometinis policijos pareigūnas ir karatė kiokušin treneris, už tėvo sklypo ribų buvo pradėjęs statyti įvairius treniruoklius būsimosioms sporto žvaigždėms ugdyti. K. Petrulis ir kiti kaimynai teigė, kad toje vietoje nevalia nei sportuoti, nei kaip kitaip linksmintis, mat po lygia pievele šalia Apušoto miškelio amžinojo poilsio suguldyti Pirmajame pasauliniame kare žuvę vokiečių kareiviai. Anot senųjų gyventojų, kas mirusieji bebūtų (saviškiai ar priešai), jų ramybės drumsti nevalia. Sporto entuziastas į priekaištus numojo ranka, motyvuodamas, kad kapavietės nežymi nei koks akmuo, nei tvorelė. Žmonės kreipėsi į rajono savivaldybę, kad savivaliautoją sudrausmintų, o kapavietę sutvarkytų. Vietos valdžia R. Strumskiui liepė gelžgalius išnešti, tą vietą išlygino, užsėjo žolyte, pastatė akmenį su atitinkamu užrašu, aptvėrė.
Tačiau juoda katė, laksčiusi tarp dviejų kaimynų, skaudesnių pasekmių nesukėlė. Kur kas aršesnės pasirodė bitės. Pernykštės gegužės vieno antradienio pavakarę zyziančių bičių spiečius, perlėkęs aukštą metalinę Strumskių sodybos tvorą, nutūpė K. Petrulio sklype išsišakojusiame medyje. Bitininkas A. Strumskys ant šakos juoduojantį gyvą kamuolį pasišovė susisemti į maišą. Bet, kaip tyčia, tuo pat metu prie vartelių pasirodė K. Petrulis, pastojo kelią ir kaimyno į savo daržą neįsileido. A. Strumskys aiškino, kad tos bitės - jo turtas, todėl turįs į jį teisę, bet K. Petrulis kaimyną tuoj pat apšaukė "skrebu" ir apvagino. Atseit kai užpernai iš tvarto mėžęs mėšlą ir trumpam išleidęs vištas, jos dingusios. Netrukus kaimynų kieme pastebėjęs joms galvas besukiojančią moteriškę. Kazimieras šaukė, kad tai buvusios jo vištos, bet baimindamasis dėl savo sveikatos ir gyvybės nedrįsęs nueiti ir atsiimti kad ir nebegyvų savo sparnuočių. Albertas įrodinėjo vištų nevogęs, jos greičiausiai nulesinėjusios į miškelį, kur jas galėję pasigvelbti slampinėjantys valkatos ar BBT gurkšnojantys mėlynanosiai. Išgirdęs senukų ginčą atlėkė Regimantas. Jis, anot K. Petrulio, tuojau ėmė demonstruoti karatė veiksmus: vos nesulaužė tvoros, stvėrė už marškinių apykaklės, kad net sagos išlakstė, paskui stūmė. Krisdamas K. Petrulis susižalojęs koją. Kazimierui pradėjus šauktis pagalbos, atskubėjo žentas Vidmantas Šimėnas. Karatistas, tuo metu dirbęs jau Kalėjimų departamento Rokiškio rajono pataisos inspekcijos inspektoriumi, pasišalino. K. Petrulis kreipėsi į teismo medicinos ekspertą ir, gavęs pažymą apie lengvą kūno sužalojimą, inspektoriaus veiksmus apskundė apylinkės teismui. Tai sužinojęs R. Strumskys bandė atsilyginti panašiai. Jis rajono policijos komisarui Stasiui Meliūnui parašė pareiškimą, kad advokatas Albertas Kučinskas už teigiamą konflikto sprendimą iš jo prievartauja šimto litų, konjako ir dešros. Kitaip esą baudžiamosios bylos išvengti nepavyksią.
K. Petrulio skundą pernai rudenį nagrinėjusiai teisėjai Malvyrai Bučienei R. Strumskys aiškino senuko nei mušęs, nei stumdęs. Išgirdęs triukšmą ir kaimyno rankoje pamatęs akmenį, nuskubėjęs ginti tėvo, nes K. Petrulio veiksmai galėję būti neprognozuojami. Su kaimynu apsikeitę replikomis ir jis grįžęs namo. Teisėja rėmėsi eksperto išvada ir nukentėjusiojo žento parodymais. Ji nusprendė, kad besiplūstantys A. Strumskys ir K. Petrulis įžeidė vienas kito garbę bei orumą, ir abiem skyrė baudas po 125 litus. Už lengvą kūno sužalojimą, nesukėlusį net trumpalaikio sveikatos sutrikimo, R. Strumskiui skirta 1 250 litų bauda. Nei didžiausią baudą gavęs inspektorius, nei senukai su nuosprendžiu nesutiko ir kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą. Šis apeliacinius skundus atmetė. Pritrūkus įrodymų policija baudžiamąją bylą advokatui, atseit prašiusiam kyšio, kelti atsisakė.
Šitaip baigėsi paskutinysis kaimynų konfliktas. Tačiau bitės prizyzė ne vien nuožmesnę nesantaiką ir materialinių nuostolių. Kadangi statutas draudžia dirbti teistam pareigūnui, įsigaliojus teismo sprendimui, R. Strumskys atleistas iš inspektoriaus pareigų. Visą šią istoriją karatė treneris vadina komedija ir nežada sudėti ginklų. Kaip jis kovos, neaišku, bet jo buvusi kolegė girdėjusi, jog ekspareigūnas žadėjęs keršyti teisėjai...
