Laikraščio skaitytojas Petras D. savo laiške samprotauja, jog, jo manymu, šeimos tragedijos vyksta dėl įstatymų nežinojimo, dėl to, kad sutuoktiniai, nesugebėję išspręsti tarpusavio konfliktų, nemoka kultūringai išsituokti. Vyriškis tikina, jog jis jaučiasi išnaudojamas žmonos tėvų, yra verčiamas dirbti už nakvynę ir t. t. Laiško autorius klausia, kaip galima nutraukti santuoką, jeigu ji buvo sudaryta dėl išskaičiavimo, ar galima išsiskirti su žmona jai nežinant, bei pateikia dar daugiau kitų klausimų, susijusių su santuokos nutraukimu.
Taigi laiško autoriui bandysime paaiškinti, kaip pagal dabar galiojančius įstatymus nutraukiama santuoka ir kokios jos nutraukimo pasekmės.
Santuoka baigiasi, kai vienas sutuoktinis miršta arba santuoka nutraukiama įstatymų nustatyta tvarka. Santuoka gali būti nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, vieno sutuoktinio prašymu arba dėl sutuoktinių (ar vieno iš jų) kaltės. Kadangi iš laiško galima suprasti, jog jo autoriaus žmona yra gyva, apie santuokos pabaigą dėl vieno sutuoktinio mirties plačiau neaiškinsime. Sutuoktinių bendru sutikimu santuoka gali būti nutraukta, jeigu nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai, jeigu abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.) ir jeigu abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs. Tokiais atvejais santuoka nutraukiama supaprastinto proceso tvarka. Bendras sutuoktinių prašymas nutraukti santuoką paduodamas vieno iš sutuoktinių gyvenamosios vietos apylinkės teismui. Kartu su prašymu sutuoktiniai turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių bei nurodyti priežastis, dėl kurių, jų manymu, iširo šeima. Teismas priima sprendimą nutraukti santuoką tik tada, jeigu įsitikina, jog santuoka faktiškai iširo (tai reiškia, jog sutuoktiniai kartu nebegyvena, daugiau nei metus netvarko bendro ūkio ir negalima tikėtis, kad vėl pradės gyventi kartu). Teismas savo sprendime patvirtina sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje jie aptaria savo nepilnamečių vaikų bei vienas kito išlaikymo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir auklėjimo klausimus, kitas turtines teises ir pareigas. Iš esmės pasikeitus aplinkybėms (buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir t. t.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo. Jei sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir interesus, teismas tokios sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Jeigu per 6 mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos sutuoktiniai neįvykdo teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas prašymą palieka nenagrinėtą.
Santuoka vieno sutuoktinio prašymu, kuris paduodamas pareiškėjo gyvenamosios vietos apylinkės teismui, gali būti nutraukta, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: jei sutuoktiniai gyvena atskirai daugiau nei vienerius metus, jei vienas sutuoktinis teismo sprendimu pripažintas neveiksniu po santuokos sudarymo arba nežinia kur esančiu, jeigu vienas sutuoktinis atlieka laisvės atėmimo bausmę ilgiau nei vienerius metus už netyčinį nusikaltimą. Prašyme turi būti nurodytas santuokos nutraukimo pagrindas (bent vienas iš anksčiau paminėtųjų) ir tai, kaip pareiškėjas įvykdys savo pareigas kitam sutuoktiniui ir nepilnamečiams vaikams. Sutuoktinio prašymas dėl santuokos nutraukimo nagrinėjamas supaprastinto proceso tvarka.
Nepaminėjome, jog teismas gali imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti. Vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą susitaikymui. Tokiu atveju santuokos nutraukimo byla sustabdoma. Byla atnaujinama praėjus teismo nustatytam terminui vieno iš sutuoktinių prašymu. Jei sutuoktiniai daugiau nei vienerius metus kartu bendrai negyvena ar toks termino nustatymas prieštarautų vieno sutuoktinio ar nepilnamečių vaikų interesams, taip pat jeigu abu sutuoktiniai reikalauja nagrinėti bylą iš esmės, terminas susitaikyti nenustatomas. Susitaikymo priemonės netaikomos, kuomet byla dėl santuokos nutraukimo nagrinėjama pagal vieno sutuoktinio prašymą. Teismas, atsižvelgdamas į vieno sutuoktinio amžių, santuokos trukmę, nepilnamečių vaikų interesus, gali atsisakyti nutraukti santuoką. Kitas sutuoktinis ar jo globėjas turi teisę pareikšti, kad santuoka iširo dėl prašymą padavusio sutuoktinio kaltės ir reikalauti, kad teismas santuoką nutrauktų dėl pareiškėjo kaltės.
Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas esąs kaltas dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas Civilinio kodekso Šeimos knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Konstatuojama, jog santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės tuomet, jeigu jis nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja visiškai nesirūpina. Tokiu atveju sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir pateikti tai įrodančių faktų. Pripažinus, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tokios pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu. Vieno sutuoktinio reikalavimu byla nagrinėjama uždarame posėdyje. Abiejų sutuoktinių prašymu teismas, nutraukdamas santuoką, sprendime nenurodo konkrečių faktų, patvirtinančių vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, o tik konstatuoja, kad santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės.
