"Sugalvojom parduoti namą, tačiau kai nuėjom pas notarą, jis, sužinojęs, kad turim nepilnamečių vaikų, sandorio nepatvirtino, - rašo Klemensas U. iš Kretingos. - Notaras pareiškė, kad parduodant nekilnojamąjį turtą, jei jo savininkai turi nepilnamečių vaikų, būtinas teismo leidimas. Nei mes kokie pijokai, nei pasileidėliai, vaikai auga prižiūrėti, jokiose įskaitose neįrašyti, tad mums atrodo, kad notaras ieško priekabių. Gal nori gauti kyšį?".
Nenori notaras jokio kyšio, o elgiasi pagal įstatymą, kuris galioja jau ne pirmi metai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK), galiojančio nuo 2001 m. liepos 1 d., 3.85 str. 2 d. numato: "Jeigu sutuoktiniai turi nepilnamečių vaikų, nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas, sandoriams sudaryti būtinas teismo leidimas". Taigi CK 3.85 str. 2 d. įpareigoja gauti teismo leidimą sudarant sandorius (pardavimą, dovanojimą, įkeitimą ir kt.) ne dėl bet kokio turto, o tik dėl turto, atitinkančio dvi sąlygas: šis turtas yra nekilnojamasis daiktas ir šis nekilnojamasis daiktas yra pripažįstamas šeimos turtu. Pagal CK 3.84 str. 2 d. šeimos turtu pripažįstama šeimos gyvenamoji patalpa - nekilnojamasis daiktas, nuosavybės teise priklausantis vienam arba abiem sutuoktiniams. Kai šeimoje yra nepilnamečių vaikų, teismo leidimas reikalingas tik sudarant sandorį dėl šeimos gyvenamosios patalpos (žemės, gyvenamosios patalpos priklausinių (pvz., rūsio, sandėliuko) ar pagalbinių pastatų sandoriams teismo leidimo nereikia). Jeigu šeima turi keletą gyvenamųjų patalpų (butų, namų ir pan.), šeimos turtu pripažįstama tik viena gyvenamoji patalpa, kurioje šeima faktiškai gyvena (CK 3.84 str. 2 d. 1 p.). Šeimos turtu gyvenamoji patalpa pripažįstama nepriklausomai nuo to, ar ji įregistruota "Registrų centre" kaip šeimos turtas (CK 3.84 str. 4 d.). Pagal Aukščiausiojo Teismo praktiką tokio pobūdžio bylose kartu su prašymu turėtų būti pateikti įrodymai apie šeimos turtinę padėtį, t. y. šeimos pajamas, santaupas, kitą turtą, prievoles ir pan. Paprastai tokiais įrodymais gali būti pažymos iš darbovietės apie gaunamą darbo užmokestį ir kitas pajamas, pažymos iš socialinio draudimo įstaigų apie gaunamas išmokas (pensijas, pašalpas ir kt.), Valstybinės mokesčių inspekcijos patvirtintos gyventojo turto (pajamų) deklaracijos, pažymos iš bankų apie turimas santaupas ar gautas paskolas, duomenys iš viešųjų registrų apie registruotiną kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą ir pan. Be to, turėtų būti pateikiami duomenys apie perleidžiamą nekilnojamąjį šeimos turtą, t. y. duomenys iš Nekilnojamojo turto registro apie šeimos nekilnojamojo turto registravimą.
Teismui taip pat turi būti pateikiami įrodymai apie būsimojo sandorio preliminarias sąlygas ir jo įvykdymo galimybes (pvz., preliminari buto ar gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutartis, sutartis dėl avanso sumokėjimo už perkamą butą ir pan.). Praktika parodė, jog teismai neretai dalyvaujančiu byloje asmeniu įtraukia Vaiko teisių apsaugos tarnybą, o tai gali užvilkinti leidimo išdavimą, todėl patartina šios tarnybos pažymą pateikti teismui kartu su pradiniu prašymu. Paprastai teismai kritiškai vertina artimųjų giminaičių pasirašytus pasižadėjimus, sutikimus ar įsipareigojimus leisti apsigyventi jiems priklausančiose gyvenamosiose patalpose šeimai kartu su nepilnamečiais vaikais. Aukščiausiasis Teismas tokiu atveju rekomenduoja įregistruoti uzufrukto teisę - tam tikram terminui, kuris negali būti ilgesnis už asmens gyvenimo trukmę, nustatytą teisę naudoti svetimą daiktą (CK 4.141 str.).
