Sigitas STASAITIS
Šiluva garsi tuo, kad 1608 metais, anksčiau nei bet kur kitur, žmonėms apsireiškė švenčiausioji Mergelė Marija. Toje vietoje buvo pastatyta didinga bažnyčia, kurioje garbinamas senovinis Dievo Motinos su kūdikiu paveikslas. Amžių amžius šios relikvijos niekas nelietė, net fašistai su komunistais. Prasidėjo naujas tūkstantmetis, prasidėjo ir bėdos. 2001-aisiais vienas bet kokią sąžinę praradęs kaimo girtuoklis bažnyčią apvogė ir... išsituštino bei nusišlapino priešais altorių. Po pastarųjų Kalėdų įvykdyta dar didesnė šventvagystė - Dievo Motinos paveikslas apvogtas.
Užmiršo įjungti signalizaciją
Kalėdos Šiluvoje praėjo ramiai, todėl bažnyčios zakristijonas Saulius Kazakauskas (32 m.) atsipalaidavo ir prarado budrumą. Gruodžio 26-osios vakarą užrakindamas bažnyčią zakristijonas užmiršo įjungti signalizaciją. Rytą jo bei klebono Erasto Murausko (40 m.) laukė šokas - vyrai pamatė, jog bažnyčios durų spyna nupjauta pjūkleliu. Naktį įsilaužę į bažnyčią vagys pagrobė aukų dėžutę, nuo tabernakulio (nišos altoriuje) išvartė vazas, stulas ir žvakides. Tačiau tai tik smulkmena palyginus su tuo, ką žmonės pamatė pakėlę akis. Ilgapirščių užsikarta ant altoriaus, kur maždaug 5 metrų aukštyje kabo Dievo Motinos paveikslas. Nuo paveikslo buvo nuluptos šv. Marijos ir jos sūnaus karūnos. Dievo Motinai iš krūtinės išluptas brangakmenis. Unikalus XVII amžiaus meno kūrinys Vilniuje buvo restauruojamas dvejus metus, o praėjusių metų gegužę pervežtas į Šiluvos baziliką. Restauratoriai atidengė autentiškus dažų sluoksnius, ištaisė įtrūkimus. Vežant restauruoti paveikslas buvo apdraustas milijonu litų.
Ekspertai sako, jog vagių padaryta moralinė žala šimtus kartų viršija materialinę. Pavogtasis brangakmenis toli gražu nėra milijonus kainuojantis briliantas, o tik žalsvo kvarco akmuo. Dingusioji šv. Marijos karūna su kalnų krištolo akmeniu sveria beveik 300 gramų, mažojo Jėzaus karūnėlė su žalsvo kvarco akmenuku - 112 gramų. Jei vagys tikėjosi, kad karūnos pagamintos iš gryno aukso - skaudžiai klysta. Jos, kaip ir visas paveikslo drabužis, išlietos iš skirtingų žmonių skirtingų aukų - votų, tad yra skirtingų metalų lydinys. Žinoma, karūnose nemažai aukso, tačiau yra ir sidabro, ir daug beverčio vario. Vis dėlto spalvotųjų metalų supirktuvėje pavogtos detalės galėtų kainuoti apie 10 000 litų.
Versijų daugiau nei įtariamųjų
Korespondentui pavyko sužinoti operatyvinės grupės vagystei tirti veiksmų planą. Buvo iškelta versija, jog karūnas galėjo užsakyti koks nors kolekcionierius profanas, tačiau ji laikoma mažiausiai tikėtina. Dar viena, irgi abejotina, versija, jog paveikslą išniekino ligotos psichikos žmogus, tačiau kažkodėl tas "ligonis" labai protingai mėto pėdas. Logiškiausia laikoma versija, kad karūnas pavogė keli ne itin prityrę vagys. Prieš Kalėdas bažnyčia apvogta Raseiniuose, po Naujųjų metų - Žarėnuose (Šiaulių r.). Gali būti, jog tai tos pačios grupelės darbas. Buvo informuoti visi meno kūrinių kolekcionieriai, kad policijai duotų žinią išgirdę, jei kas nors siūlytų karūnas. Aplink esančių metalo supirktuvių savininkams taip pat pranešta elgtis budriai, pranešti apie visus aukso laužo siūlytojus. Na o policininkai susirašė visus kada nors bažnyčias apvogusius tipus ir ėmė tardyti, tikrinti kiekvieno alibį. Viena šiluviškė papasakojo prieš Kalėdas bažnyčioje pastebėjusi anksčiau nematytą jauną vyrą. Kompiuteriu buvo nedelsiant sukurtas jo portretas ir pradėta paieška. Kol pareigūnai vargsta, pasiaiškinkime, kuo gi apvogtasis paveikslas garsus.
Niokojo turkai ir protestantai
Kitados, prieš daug amžių, Šiluvos bažnyčioje buvęs švento Luko paveikslas. Deja, 1453 metais iš tolybių atsibeldusi turkų armija medinę bažnyčią apiplėšė ir sudegino. Ugnyje žuvo ir šv. Luko paveikslas. Turkus išvarius atstatyti bažnyčią paskatino vietinis dvarininkas Petras Gedgaudas. 1457 metais jis Šiluvos katalikų parapijos bažnyčiai dovanojo žemės sklypą bei lėšų. Tikima, jog maždaug tuo pačiu metu P. Gedgaudas nuvyko į Romą, iš kur parvežė Dievo Motinos su kūdikiu paveikslą.
Beveik po šimtmečio, XVI amžiaus viduryje, Šiluvos, kaip ir visos Lietuvos, katalikus ištiko bėda - šalyje įsigalėjo nauja madinga kalvinizmo religijos sekta. Tai buvo iš Šveicarijos atėjusi protestantizmo srovė. Nors kalvinistai pripažįsta šventąją Trejybę bei Šventąjį raštą, jie neigė popiežiaus monopolį aiškinti Bibliją, nepripažino kunigų celibato, bažnyčių puošybos, atlaidų, šaipėsi iš katalikų - juos pravardžiavo stabmeldžiais. Kalvinistų pastoriai toleravo skyrybas, kas ypač patiko paleistuviams dvarponiams, tad būtent jie tapo didžiausiais kalvinizmo mėgėjais. Tokiu būdu kalvinistai Lietuvoje buvo įgavę stiprią įtaką, toleravo katalikų maldos namų plėšimą ir net griovimą. Buvo sunaikinta ir Šiluvos katalikų bažnyčia. Paskutinis jos klebonas kunigas Jonas Holubka į kaustytą skrynią įdėjo šv. Marijos paveikslą, savo šviesųjį arnotą (apdarą), bažnyčios dokumentus, indus ir viską užkasė Šiluvos apylinkėse. Netrukus Šiluvos katalikų maldos namai buvo galutinai sugriauti, o žemė suarta - neliko nė žymės.
Marija apsireiškė piemenėliui
Jei žmonės gerai atsimena, 1608 metais Šiluvos pievose gyvulius ganiusiam piemenėliui apsireiškė švenčiausioji panelė Marija. Naujiena labai susidomėjo Žemaičių vyskupo kurijos Varnių kanauninkas Jonas Kazakevičius. Tačiau kad ir kiek jis klausinėjo, niekas apie sugriautąją bažnyčią neatsiminė, tik vienas aklas šimtametis senelis. Jis kanauninką apgraibomis nuvedė į sugriautosios bažnyčios vietą. Tarsi ką nujausdamas J. Kazakevičius pakasinėjo prie didelio akmens ir netrukus iškasė skrynią su sugriautosios bažnyčios dokumentais bei šventenybėmis. Vos iš skrynios ištrauktą Dievo Motinos paveikslą apšvietė saulės šviesa, įvyko antrasis stebuklas - senelis praregėjo! Tik po šių dviejų stebuklų šv. Marija pasirodė kitose dviejose vietose - Fatimoje ir Lurde.
Po apsireiškimo Šiluvos katalikai toje vietoje ėmė statyti didžiulę koplyčią, o netoliese - naują bažnyčią. Bažnyčia kokia, yra dabar, buvo baigta tik 1775 metais. Ji pavadinta šv. Mergelės Marijos Gimimo bazilika.
Bažnyčią apvogė ir išniekino
Nors praėjęs tūkstantmetis nelaikomas aukštos moralės žmonių laikotarpi, pirmasis išgama išniekino Šiluvos bažnyčią prasidėjus XXI amžiui. 2001-ųjų rudenį Rolandas Šukutis (30 m.) iš Žaiginių kaimo (Raseinių r.) atsibeldė į Šiluvą pagirtuokliauti. Pritrūkęs pinigų kaimietis poros litų nutarė paprašyti pas kunigą, tad kartu su nepilnamečiu Aurimu Aršėnu pasuko pas miestelio kleboną. Nelaimei, kunigas buvo išvykęs, tad R. Šukutis su šešiolikmečiu užsuko į bažnyčią. Iki pastarojo vandalizmo akto dieną bažnyčia visada būdavo atrakinta. Tikinčiųjų tuo metu nebuvo, tad R. Šukutis išplėšė aukų dėžutę. Radęs 36 litus girtuoklis iš laimės visai prarado protą. Prieš nubėgdamas į smuklę išgama ant kilimo priešais altorių... nusišlapino ir išsituštino. Laukinis barbaras buvo sugautas ir tą patį rudenį teisiamas. Tačiau žinote mūsų įstatymus bei teismus - pernai rudenį R. Šukutis jau vaikščiojo laisvas...
R. Šukutis buvo vienas pirmųjų, kuriuos kriminalistai sulaikė dėl karūnų vagystės. Deja, šis nenaudėlis turi alibį ir buvo paleistas. Teko paleisti ir dar kelis sulaikytuosius. "Akistatos" žiniomis, visi jie Šiluvoje arba netoliese gyvenantys, anksčiau į policijos akiratį pakliuvę girtuoklėliai ar smulkūs vagišiai.
Vagių laukia prakeiksmas
Seni Šiluvos žmonės korespondentui paaiškino, jog vagies ar vagių, jei negrąžins karūnų, laukia liūdnas likimas. Prieš kelis šimtus metų Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, dabartinės Lenkijos teritorijoje, buvo susibūrusi gauja, kuri plėšė bažnyčias. Nors nusikaltėliai išsiskirstė praturtėję ir neįkliuvę, tačiau visi susilaukė prakeiksmo - per 3 metus, 3 mėnesius ir 3 dienas vienas išprotėjo, kitą suparalyžiavo, trečias nuskendo, ketvirtą nudūrė draugai, o penktąjį, plėšikų vadą, sutrypė arklys. Vagis ilgai merdėjo nepakeliamose kančiose. Tik išpažinęs nuodėmes jis iškeliavo į dausas. Pasak žmonių, žiaurios nelaimės nesiliovė, persekiojo ir plėšikų vaikus. Bėdos atsitraukė tik po 33 metų, kai susiėję vagių vaikai su anūkais nusprendė bažnyčiai paaukoti visą iš nedorų tėvų paveldėtą turtą. Nuo to laiko tikima, jog iš bažnyčios pavogtas daiktas būtinai prišauks bėdą, tad daugiausia, ką bažnyčiose drįsdavo vogti ilgapirščiai, beveik visada tebuvo pinigai iš aukų dėžučių.
Taigi Šiluvos paveikslo karūnų vagims siūloma atsikvošėti ir daiktus grąžinti. Už sugrąžintas karūnas Bažnyčia bei Raseinių verslininkai yra pažadėję neblogą atlygį. Pasak pareigūnų, ilgapirščiams verta pamąstyti ir apie vagių, pernai apvogusių Palangos gintaro muziejų, likimą. Itin sumaniai nušvilpę Saulės akmenį broliai atsikvošėjo supratę, kad tokio unikalaus daikto niekam negalės parduoti ir gintaro luitą grąžino už išpirką. Tačiau ir jie neišvengė bėdos. Dabar vienas brolis sėdi, antrasis - "durnių" namuose.
Pavogtų karūnų nepavykus surasti, jas būtų galima labai tiksliai atkurti, tačiau kopijų istorinė ir sakralinė vertė neprilygtų originalams, prieš 218 metų pašventintoms popiežiaus.
Autoriaus nuotr.
Taip paveikslas atrodė prieš vagystę, o taip dabar.
(Siluva-iki.jpg; Siluva-po.jpg);
Šv. Marijos apsireiškimo vietoje buvo pastatyta beveik 50 metrų aukščio koplyčia, o netoliese ši puiki bažnyčia.
