Medinė Kristaus skulptūra, suvyniota į senus laikraščius, guli medinėje dėžėje tarp žvakigalių ir pelių išmatų. Kitoje dėžėje, lyg karste, guli ligonių globėjas šventasis Antanas, karalaitis Kazimieras. Dievo motina su nukankintu Kristumi ant kelių stovi apvyniota senomis užuolaidomis. Taip bažnyčioje saugomos meno vertybės, nacionalinis tutas. Gal tokias vertybes vertėtų perduoti muziejams? Bažnyčios hierarchams ši tema kol kas dar labai sunki.
Į senus laikraščius ir skudurus susuktos senose dėžėse guli skulptūros išskobtos vieno talentingiausių Šiaulių krašto dievadirbių - Jono Danausko iš Pakruojo rajono Rozalimo apylinkių. Prie visų J. Danausko skulptūrų pritaisytos žalvarinės lentelės "Dailės paminklas". Turėtų būti saugomos, globojamos valstybės, galėtų surasti pagarbesnę vietą - religinėms apeigoms juk vis tiek nebenaudojamos. Rozalimo bažnyčios klebonas Anicetas Kisielius jau nebepajėgia dėl garbaus amžiaus užlipti pažiūrėti medinių dirbinių.
Pamatę, kur saugomos dievadirbio skulptūros, Šiaulių vyskupui Eugenijui Bartuliui žurnalistai išdėstė idėją: "Gal verta kurti krašto bažnytinių vertybių muziejų arba duoti saugoti šias vertybes Šiaulių "Aušros" muziejui? Vyskupui E. Bartuliui idėja, atrodo, patiko. Nepatinka ir jam, kad žymaus dievadirbio talentingai išdrožtos skulptūros - niekam lyg ir nereikalingos, menkai apsaugotos ir nuo savų, ir nuo svetimų vagių. Vyskupas purtėsi minties, kad nebelikus senojo klebono gali ateiti koks nors į ekskunigą Vytautą Kurtinaitį panašus dvasininkas ir išparceliuoti neįkainojamą kultūrinį palikimą. Sutarėme, kad vyskupas pasvarstys dėl muziejaus. Po kelių savaičių vyskupas perdavė reikalus dėl muziejaus aptarti su vyskupijos kancleriu kunigu Remigijumi Čekavičiumi. Vyskupo padėjėjas užtikrino, kad skulptūros yra naudojamos apeigose, todėl į muziejų - negalima. Pažadėjo tik, kad Pakruojo dekanatui bus duota užduotis suskaičiuoti ir nufotografuoti visas J. Danausko skulptūras.
Vyskupui buvome pasiūlyta idėja, aptarta ir su Šiaulių "Aušros" muziejaus direktoriumi Raimundu Balza, kad ir "Aušros" muziejus sutiktų priimti į fondus saugoti vertingiausius bažnyčios kūrinius. Nuosavybė išliktų bažnyčios, o atsakomybė už laikymą, saugojimą, restauraciją būtų atiduota muziejui. Tik vėliau paaiškėjo, kad būtent tokia idėja bažnyčios tarnams labiausiai ir nepatiko, nes bažnyčia nesidalija savo turtais. Lietuvoje veikia vos keli bažnyčių muziejai. Nė vienas valstybės remiamas muziejus negali pasididžiuoti turįs bažnytinę kolekciją. Pernai kovą iš Lietuvos dailės muziejaus kaukėti vyrukai išgabeno Vilniaus arkikatedros lobyną. Kur išvežtos ir saugomos vertybės, Vilniaus arkivyskupas metropolitas kardinolas Audrys Juozas Bačkis laiko paslaptyje.
Specialioje Lietuvos dailės muziejaus saugykloje saugotas Vilniaus katedros lobynas - vertingiausia Lietuvos sakralinio meno kolekcija, pradėta kaupti XIV amžiuje. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui vertybės buvo užmūrytos arkikatedros sienoje. 1985-aisiais lobyno slėptuvė atrasta, o vertybės buvo perduotos Lietuvos dailės muziejui. Paklaustas, koks skirtumas, kokiame muziejuje eksponuoti bažnytines vertybes, kardinolas A. J. Bačkis žurnalistams yra citavęs Vatikano dokumentus: "Tokių kūrinių saugojimas ir demonstravimas bažnytinei jurisdikcijai nepriklausančiose institucijose pažeidžia aukotojų valią ir iškreipia tikrąją jų prasmę, nes iškeliama vien meninė ar istorinė objekto dvasia, visiškai neatsižvelgiant į religinį aspektą".
Bažnyčia jau turi skaudžios patirties: saviškis jau buvo nutvertas už rankos pavogęs bažnyčios turtus. Už tai buvo nuteistas Joniškio rajono Kriukų parapijos klebonas Vytautas Kurtinaitis. XVIII amžiuje tapytą švento Lauryno paveikslą, medinį reljefą su Marijos ir šventųjų atvaizdu, 11 bažnytinių žvakių V. Kurtinaitis senovinių daiktų kolekcininkui pardavė už 2000 litų. Dvi pasidabruotas taures - mišių ir komuninę - su tuo pačiu kolekcininku jis esą sumainęs ir dar gavęs kelių šimtų litų priedą.
Bažnyčios bokšto vertybės
Štai ir šiomis dienomis apvogtos Kretingos rajono Abakų kaimo koplyčia ir Jonavos rajono Rimkų kaimo serkvė. Kretingoje pavogtas kryžius ir XIX amžiaus nukryžiuotojo skulptūra, o Jonavoje - 9 ikonos.
