Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Traupio miestelio (Anykščių r.) gyventojai sukrėsti baisios tragedijos, neseniai nutikusios Antano (66 m.) ir Lionės (73 m.) Jasiūnų šeimoje. O užvis labiausiai sielojasi vienturtis Jasiūnų sūnus Valdas (30 m.). Mat viskas ir prasidėjo dėl šio vyriškio neatsakingų, neapgalvotų, į didžiulę tragediją atvedusių veiksmų...
Po automobilio ratais - ir tėvas, ir motina
Kol kas aiškinamasi, kokios neatidėliotinos priežastys Traupio pagrindinės mokyklos tikybos mokytoją Valdą Jasiūną privertė nedelsiant sėsti prie nuosavo automobilio "Audi 80" vairo, nors tuo laiku iš vairuotojo burnos stipriai trenkė svaigalais (vėliau kelių policijos pareigūnai Valdui nustatė vidutinį - 2, 04 promilės - girtumo laipsnis). Kažkas gyrėsi žinąs, neva prieš šią kelionę Valdas susikivirčijo su savo giminaičiu, atvykusiu aiškintis dėl žemės, ir "iš tų nervų" išgėrė...
Pagaliau ne taip svarbu, kokia proga ar su kuo Valdas išgėrė. Baisiausia, kad jis, būdamas neblaivus, susiruošė važiuoti. Baimindamiesi, kad sūnus neprisišauktų didelės bėdos (kaip žinia, už vairavimą neblaiviam numatytos nemažos piniginės baudos), Valdo tėvai kone klupdami (motina apskritai sunkiai vaikščiojo), siekdami pastoti sūnui kelią, iš trobos iškepurnėjo lauk. Tuosyk Valdas "audinę" atbuline eiga išvairavo iš garažo... Kelios akimirkos, ir automobilis parbloškė abu - ir motiną, ir tėvą. Pastarasis rimtesnio sužalojimo išvengė - tik apsibrozdino kelius, o štai motinai lūžo koja, buvo smarkiai sutrenkta galva... Pamatęs, kas įvyko, Valdas baisiausiai išsigando - visas tirtantis atlėkė pas kaimynystėje gyvenančią felčerę Meilutę Mincienę ir paprašė kuo skubiau atbėgti į įvykio vietą. Kol felčerė nukentėjusiajai teikė pirmąją medicininę pagalbą, jos tėvas Marijonas Čiukšys iškvietė greitąją... Atvykę medikai Lionę Jasiūnienę išgabeno į ligoninę, tačiau pakeliui moteris mirė. Kaip vėliau nustatė teismo ekspertas, staiga smarkiai susijaudinusi moteris patyrė infarktą.
Dėl šio skaudaus įvykio Anykščių rajono PK Nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjas Darius Šiaučiūnas pradėjo ikiteisminį tyrimą. Tiesa, įtariamojo motinos sužalojimu nesuėmė - apklausė ir paleido į namus. Ruoštis motinos šarvonei...
Vos spėjo išgelbėti velionę...
Lionės Jasiūnienės palaikai buvo pašarvoti viename namo gale. Belaukdami atvežant karstą namiškiai atituštino šarvonės patalpą - įvairius rakandus, drabužius ir kitokius daiktus pernešė į kitą trobos galą.
Našliu nelauktai netikėtai tapęs Antanas Jasiūnas tomis dienomis jautėsi labai prastai. Oras buvo šaltas, tad vyriškis nusprendė pakurti krosnį. Kol grįš Anykščiuose reikalus sutvarkęs sūnus Valdas, tėvas trumpam užsnūdo... Be jo, namuose dar buvo mažametis giminaičių vaikas.
- Žiūrim pro langą - ogi iš Jasiūnų namo pastogės pradėjo virsti dūmai, pasirodė ir liepsnos liežuviai! - prisiminė Traupio seniūnė Daiva Tolušytė bei kitos seniūnijos darbuotojos, pro kurių kabinetų langus puikiai matyti Jasiūnų sodyba.
Moterys tučtuojau paskambino į irgi visai netoli esančią Traupio gaisrinę. Nelaukdami, kol atvažiuos ugniagesiai-gelbėtojai, visi, kas gali, puolė Jasiūnams į pagalbą. Pasirodo, tasai mažametis giminaičių berniukas jau anksčiau buvo pamatęs, kad namą apėmė gaisras, tačiau beįsišėlstančias liepsnas bandė nuslopinti savomis jėgomis - kibirais traukė iš šulinio vandenį...
Subėgę aplinkui gyvenantys traupiškiai visų pirma šoko gelbėti ne Jasiūnų turto, o velionės. Anot Marijono Čiukšio, tuo metu kambaryje, kur karste gulėjo pašarvota Lionė, jau buvo pilna aitrių dūmų, o nuo plastikinėmis lentutėmis iškaltų lubų varvėjo dvokianti masė... Dar kelios sekundės, ir velionė, girdi, būtų visiškai pradingusi dūmuose, sudegusi su visu karstu...
Nors, kaip minėta, iškviesti ugniagesiai įvykio vietoje pasirodė labai greitai, pats iškvietimas buvo pavėluotas. Taigi visos gelbėtojų pastangos buvo bevaisės. Iš didelio medinio namo ir jame buvusio turto teliko degėsių krūva...
Apžiūrėję nelaimės vietą ugniagesiai priėjo prie pirminės išvados, kad gaisras Jasiūnų troboje įsiplieskė dėl netvarkingos krosnies (iš prakiurusių krosnies koklių prasiveržęs labai karštas oras ir liepsnos kibirkštys uždegė čia pat buvusius sukrautus drabužius ir kitus namų apyvokos reikmenis). Galutinė gaisro kilimo priežastis paaiškės atlikus visapusišką tyrimą.
Ir smerkia, ir gaili
Po nelaimių virtinės (mirė žmona, sudegė namai, gresia kalėjimas sūnui) Antanui Jasiūnui dar labiau sutriko sveikata. Anksčiau insultą patyręs žmogelis buvo skubiai išgabentas į Panevėžio respublikinę ligoninę, kur gydomas iki šiol. Traupiškiai net bijo pagalvoti, kaip Antanas gyvens toliau, ar atgaus jėgas, ar išsilaikys... Ne lengviau, anot traupiškių, ir Valdui, Antano ir Lionės sūnui. Didžiulių bėdų sugniuždytas vyriškis kol kas glaudžiasi Traupio klebonijoje...
- Vaje vaje, kokios baisios nelaimės užklupo Jasiūnus, - stebėjosi visi pakalbintieji miestelio gyventojai. - Va ką padaro "šnapsas"... Nebūt Valdelis tada išgėręs, niekas jam skersai kelio nebūtų stojęs, taigi dabar visi sveiki ir laimingi gyventų...
Kitų nuomone, vienturtį sūnų tėvai nuo mažumės per daug persekiodavo, net ir suaugusiam jam negailėdavo nurodymų, o Valdas visus juos klusniai vykdydavo. Vienas vienintelis kartas, kai sūnus nepaklausė tėvų, ir štai kiek nelaimių užgriuvo vienu metu!
Aplinkinių įsitikinimu, Valdas paprasčiausiai nepamanė, kad tėvai (ypač sunkiai vaikščiojusi motina) taip greitai suspės išbėgti į lauką, ir nepasižiūrėjo, kur atbulomis važiuoja...
- Mums labai gaila ir Lionytės, ir Antano, - toliau kalbėjo traupiškiai. - Bet ne mažiau ir jų sūnaus Valdo. Jei jį uždarys į kalėjimą - viskas, tėvas ilgai negyvens...
Miestelio gyventojai korespondentės teiravosi, kur reikėtų kreiptis, kam perduoti surinktus parašus, kad tik policija Valdo Jasiūno nesuimtų. Kas, anot jų, jei ne vienturtis sūnus padės taip stipriai pasiligojusiam tėvui?
Traupio miestelio žmonės vylėsi, jog Valdui Jasiūnui tai bus pamoka visam gyvenimui. Jam, girdi, nereikėtų jokio teismo, mat jau nuteisė likimas, skirdamas pačią griežčiausią bausmę... Ir ne vieną...
Iš didžiulį skausmą visai šeimai atnešusios Valdo klaidos žmonės kvietė pasimokyti ir kitus tautiečius, kurie esą vis dar surizikuoja prie vairo sėsti išgėrę.
Po ką tik aprašytos nelaimės Anykščiuose pasigirdo kalbų, neva Valdas Jasiūnas iki to nelemto įvykio mėgdavęs prie vairo sėsti po pasilinksminimų. Tačiau Anykščių rajono PK Viešosios tvarkos skyriaus viršininkas Arvydas Mėlynis "Akistatai" patvirtino, kad vienerių metų laikotarpiu Traupio gyventojas Valdas Jasiūnas neturėjo galiojančių nuobaudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Apie daugiau nei 10 metų tikybos mokytoju dirbantį kolegą blogai neatsiliepė ir Traupio pagrindinės mokyklos direktorė Vilmantė Kalibatienė. Anot direktorės, nesunku suvokti, kokia didžiulė savigrauža dabar ėda Valdą...
Mokyklos vadovė sakė niekada nepastebėjusi, kad Valdas į darbą būtų atėjęs "su kvapeliu". Beje, prieš tapdamas mokytoju Valdas Jasiūnas patarnaudavo klebonui.
Vaikų netektis greitai pasimiršo...
Ką kalbėti apie pasimokymą iš svetimų klaidų, jei toli gražu ne visi pasimoko iš savųjų... Štai Prienų rajono gyventoja Jurgita Dobilaitė (26 m.) jau seniai pamiršo pernykščio rudens tragediją, mat, aplinkinių turima informacija, per girto sugyventinio sukeltą avariją dviejų mažamečių vaikų netekusi motina girtauja dar intensyviau nei iki nelaimės, o be priežiūros paliktą vienintelę likusią gyvą dukrelę Daivutę (6 m.) ėmėsi globoti valstybė.
Tą dieną Mačiūnų kaimo gyventojai Jurgita Dobilaitė, jos sugyventinis Virginijus Lazauskas (35 m.) ir trys mažamečiai vaikučiai (septynerių Eglutė, šešiametė Daivutė bei dvejų metukų Irmantas) svečiavosi pas netoliese gyvenančius Brazionius. Gausi šeimynėlė čion nukako sėdusi į Virginijaus sukonstruotą traktoriuką (be stogo). Stipriai prisivaišinusiam Virginijui niekas nesutrukdė atsisakyti sėsti prie traktoriuko vairo. Ankštoje traktoriuko kabinoje susigrūdo ir "traktoristas", ir jo gyvenimo draugė, ir trys mažiukai. Smagiai riedantis traktorius ties posūkiu kryptelėjo į šoną ir vertėsi... Jurgita tespėjo pastumti į šalį (kad neužvirstų) vienintelį iš trijų vaikučių ir kuo toliau nušokti pati. Kiti - du vaikai ir vairuotojas - atsidūrė po traktoriuku ir buvo mirtinai traumuoti. Nors Irmantas iki mirties nešiojo motinos mergautinę pavardę, anot žinovų, jo tėvas buvo per tą pačią avariją žuvęs Virginijus Lazauskas.
Per vaikų šermenis, anot aplinkinių, Jurgita Dobilaitė vaikščiojo lyg žemes pardavusi - nei kalbėjo, nei su kuo bendrauti norėjo... Kaip prisiminė Ašmintos seniūnijos raštvedė Jolanta Kočanienė, nelaimingą moterį visi be galo užjautė, kaip įmanydami padėjo. Ir giminės, ir tvarkingai gyvenantys kaimynai, ir seniūnija tikėjosi, kad stiklelio mėgėjai Jurgitai šeimyninė tragedija padės visiems laikams atsisakyti besaikio svaigalų vartojimo... Tačiau netrukus yla iš maišo išlindo - aplinkiniams kilo įtarimas, kad Jurgita tik "apsimetinėjo" labai išgyvenanti, giliai sielvartaujanti... Mat dviejų mažų vaikučių netekusi motina ne tik labai greitai "atsigavo", bet ir pradėjo dar stipriau nei anksčiau girtuokliaujanti, ėmė dairytis į naujus vyrus... Iš jos elgesio ir veiksmų, anot seniūnijos darbuotojų, neatrodė, kad jauna moteris visai neseniai patyrė skaudžių išgyvenimų, netekčių...
Matydami, kad seniūnijos gyventoja sparčiai grimzta į alkoholio ir valkatavimo bedugnę seniūnijos atstovai ir rajono Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojos bendromis jėgomis stengėsi Jurgitą ištraukti iš tos "srutų" duobės, perauklėti. Deja, niekais nuėjo visos pastangos... Nors ir labai to nenorėdamos, vaikų teisių gynėjos kreipėsi į teismą dėl motinystės teisių Jurgitai Dobilaitei apribojimo ir josios dukrelė Daivutė buvo apgyvendinta internate.
Mūsų turima informacija, Jurgita Dobilaitė ir panašių pomėgių jos motina Janina Žolynienė pastaruoju metu apsistojusios vienoje Prienų landynėje. Sėkmingai degraduoja toliau... Motina neturi laiko aplankyti savo dukrelės, tačiau pinigų svaigalams prasimano pakankamai...
Žuvo motinos akyse
Kita didelė tragedija pernai gegužę nutiko Kauno rajone, kelyje Kaunas - Šėta - Truskava. Kaunietės Loretos Vilbasienės (36 m.) vairuojamas nuosavas "Audi 100" markės automobilis riedėjo smarkiai viršydamas saugų greitį, mat tiesiame kelyje tapo nevaldomas: nuslydo į griovį ir apvirto. Automobilyje sėdėjęs Loretos sūnelis, dvejų metukų Jonukas, mašinai verčiantis, iškrito pro langą ir žuvo (buvo prispaustas automobilio), o Jonuko sesė, dvynė Greta, dėl daugybės sužalojimų atsidūrė Kauno medicinos universiteto klinikų Vaikų ligų skyriuje. Baisiausia, be abejo, tai, jog iškart po avarijos į nelaimės vietą pakviesti policijos pareigūnai patikrino vairuotojos blaivumą ir nustatė, jog ji prie vairo sėdėjo gerokai įkaušusi - pripūtė net 2,56 promilės alkoholio! Loretos Vilbasienės baudžiamoji byla vis dar tiriama Kauno rajono PK Nusikaltimų skyriuje...
Kaltę linkę versti kitiems - tik ne protą sumaišančiai degtinei
Tokių atvejų, kai per girtavimą žūsta ar sunkiai sužalojami artimieji, anot pareigūnų, pasitaiko vis daugiau. Nieko nuostabaus - statistika skelbia, jog vis daugiau neblaivių vairuotojų rizikuoja sėsti prie vairo ir, savo bei kitų nelaimei, pervertina turimus vairavimo įgūdžius, orientaciją, jėgas... O po baisių tragedijų graudžiai lieja ašaras, kurios, deja, jau niekuo nebepadeda... Kaip bebūtų keista, keliuose dirbančių pareigūnų tvirtinimu, pasitaiko labai daug vairuotojų, kurie save aklai teisina - kaltę verčia kažkokioms mistinėms, tik jiems vieniems matytoms ant kelio pasitaikiusioms kliūtims, mašinos techniniam gedimui, kartu sėdėjusių keleivių neatsargiems veiksmams - tik ne išgertiems svaigalams... Žinoma, pasitaiko ir išimčių...
Vilniečiui kelių policijos pareigūnui Viktorui giliai į atmintį įstrigo prieš kelerius metus priemiestyje įvykusi eismo nelaimė, kai stipriai išgėrusio tėvo (šis vyriškis policininkui buvo pažįstamas) vairuojamas automobilis nesuvaldytas trenkėsi į gatvės apšvietimo stulpą ir, kelis metrus dar pajudėjęs į pašalį, tik per plauką nenuriedėjo nuo stataus skardžio. Vairuotojui, kaip sakoma, velnias pakišo pagalvę - jis nė kiek nenukentėjo, o štai ant galinės sėdynės miegojęs vienerių metukų sūnelis buvo žiauriai sužalotas. Jis, teisybė, išgyveno, bet visam laikui liko invalidas... Nukentėjėlis, anot Viktoro, nevaikšto, jam reikalinga visapusiška slauga. Dėl šios tragedijos berniuko tėvas, girdi, baigia save sugraužti... Jis irgi pripažintas invalidu (diagnozuota sunki depresijos forma), tad daugiausia ir slaugo savo mažąjį... Nuo tos nelemtos dienos, kaip Viktoras sakė girdėjęs, vaikui gyvenimą sugadinęs tėvas į burną neima nė lašo... Deja, protingas sprendimas priimtas aiškiai pavėluotai...
O štai vienuose šalies vaikų globos namuose gyvena net trys vienos šeimos vaikučiai. Visi jie - našlaičiai, dabar - jau paaugliai. Prieš penketą metų tėvai mažylius paliko pagloboti senelių, o patys išsiruošė į draugų gimtadienį. Taip jau nutiko, jog aštraus charakterio vaikų tėvas vidury nakties su kažkuo iš svečių susikivirčijo, net apsidalijo kumščiais, ir dėl to labai susinervinęs pareiškė žmonai važiuojąs namo. Ši neblaivaus vyro nenorėjo išleisti vieno - sėdo kartu. Niekaip negalinčio nurimti vairuotojo žiguliukas tamsią naktį lėkė dideliu greičiu ir vyriškis per vėlai pastebėjo ant kelio išėjusį galviją... Nors ir stabdė, susidūrimo išvengti nepavyko. Sužalota karvutė bemat nugaišo, o šalia vairuotojo sėdėjusi žmona dėl kraujo išsiliejimo į smegenis po kelių dienų mirė ligoninėje... Išgirdęs iš medikų tokią žinią, didžiulę kaltę jaučiantis vyras nieko nesakęs išėjo iš ligoninės, grįžo namo ir pasikabino sode ant medžio šakos...
Tad susimąstykime, kol laikas... Negadinkime gyvenimo nei sau, nei kitiems... Kad vėliau nereikėtų kaukti iš skausmo ir nevilties...
