Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Šiaulių rajono gyventojas, už vagystę ir plėšimą anksčiau teistas Alfonsas Peleckis (42 m.) tikrai nesitikėjo tokios nesėkmingos banko apiplėšimo operacijos baigties. Plėšikas buvo greitai demaskuotas ir ilgam pateko už grotų.
Kaip po įvykio papasakos AB "Hansabankas" Kėdainių skyriaus Pelėdnagių filialo kasininkė Kristina Č., vieną priešpietę į patalpą užėję du iki tol nematyti vyriškiai nieku gyvu nepriminė įtartinų tipų. Vienas iš jų pareiškė norą išsikeisti JAV dolerių, kitas tuo metu mindžikavo netoliese. Kasininkė atliko keitimo operaciją, tačiau tiedu vyrukai niekur neskubėjo, lyg kažką ruošėsi, tačiau nedrįso daryti... Galiausiai išėjo pro duris lauk.
Po keliolikos sekundžių banko darbuotoja Kristina išgirdo telefono skambutį. Skambėjo mobilusis telefonas, kurį, kaip nesunkiai buvo galima nuspėti, prie aptarnavimo langelio ką tik buvo palikę nepažįstami vyrukai. Pagalvojusi, kad klientai apsižioplino netyčia (iš tikrųjų tai buvo gerai suplanuotas veiksmas!), kasininkė stvėrė už to skambančio aparatėlio ir, kaip reikalauja griežtos darbo tvarkos taisyklės, užrakinusi kasos duris išbėgo lauk - ieškoti ką tik išėjusių vyriškių.
Banko darbuotojos tie jau laukė. Vos ši išlėkė pro duris, kažkuris iš jų smogė kietu daiktu per galvą, Kristina pargriuvo. Tada chuliganai antrankiais surakino jai rankas, surišo kojas, užklijavo burną ir, atėmę filialo patalpų raktus, įsibrovė į vidų... Po plėšikų apsilankymo buvo pasigesta beveik 7 000 litų, 250 JAV dolerių bei kitos valiutos (iš viso beveik už 8 000 litų).
Kai išsilaisvinusi banko darbuotoja paskambino į policiją, plėšikų Pelėdnagiuose jau nebuvo nė padujų. Visa laimė, jog tuo laiku atsitiktinai pro šalį ėję ir keistą triukšmą girdėję keli vietiniai gyventojai atkreipė dėmesį į netoliese stovėjusį "nematytą" BMW ir įsidėmėjo jo valstybinius numerius (244). Atsirado mačiusiųjų ir tai, kad į šį automobilį skubiai sėdo ir nuvažiavo du tamsiai apsirengę nepažįstami vyrai. Turėdami tokios informacijos, pareigūnai netrukus nustatė, kad automobilis BMW (valstybinis numeris - KKP 244) priklauso vienam Kėdainių rajono gyventojui; šis pilietis iš vakaro (prieš banko filialo apiplėšimą) buvo pranešęs policijai, kad automobilis pavogtas. Liko dar vienas svarbus įkaltis - plėšikų paliktas mobilusis telefonas. Pagal jo numerį greitai buvo nustatyta, kad jis priklauso Šiaulių rajono Molinės kaime registruotam Alfonsui Peleckiui. Netrukus šis pilietis jau sėdėjo Kėdainių rajono PK kriminalistų kabinete ir davė parodymus.
Vėl prieš akis išvydusi Alfonsą Peleckį, banko darbuotoja iškart jį atpažino, patvirtino, jog tai tikrai vienas iš plėšikų. Įtariamasis gynėsi, kaip sakoma, iki paskutinio kraujo lašo.
Ikiteisminio tyrimo tyrėjui A. Peleckis papasakojo, esą tą dieną (praėjusiųjų metų kovo 8-ąją) jis buvo sutaręs susitikti su pažįstamu Mindaugu Stašaičiu. Susitikimo tikslas - parduoti turėtą lengvąjį automobilį. Vyrai atseit susitarę susitikti pusiaukelėje tarp Kauno ir Šiaulių - prie Klaipėdos - Vilniaus greitkelio esančioje kavinukėje "Akimirka". Čia Alfonsui esą prisiėję ilgai lūkuriuoti, nes Mindaugas Stašaitis sutartu laiku nepasirodęs.
- Vienu metu mane prispyrė gamtiniai reikalai, todėl savo mobilųjį palikau ant užeigos staliuko, o pats nuėjau į tualetą, - apgalvodamas kiekvieną žodį, tyrėjui lėtai dėstė įtariamasis. - Grįžtu atgal prie staliuko - ogi mano telefono jau nėra!
Dėl įžūlios vagystės Alfonsas Peleckis į policiją sakė nesikreipęs - tik apie tai pranešęs tuo laiku kavinėje dirbusiai barmenei. Tada pasukęs atgal į Šiaulius, namų link. Pakeliui dar esą stabtelėjęs prie "kažkurios degalinės" paskambinti į "Omnitel" centrą, kad užblokuotų pavogtojo telefono numerį.
Ikiteisminį tyrimą atliekantis pareigūnas kruopščiai patikrino visus įtariamojo duotus parodymus. Paaiškėjo, kad Alfonsas Peleckis melavo! Mindaugas Stašaitis patvirtino, kad jis su Alfonsu Peleckiu tądien tikrai planavęs susitikti, tačiau visai ne "Akimirkoje", o kitoje vietoje; šios kavinės darbuotoja (barmenė) neatsiminė, kad tą kovo dieną kuris nors iš lankytojų būtų pranešęs apie mobiliojo telefono vagystę. Tiesa, po kurio laiko atsišaukė kita moteris ir pareiškė minėtą dieną irgi dirbusi "Akimirkoje" ir girdėjusi vieno kliento skundą dėl mobiliojo telefono vagystės. Deja, E. Ingelevičienės ir įtariamojo duoti parodymai neatitiko: pirmoji tvirtino, kad nepažįstamasis dėl telefono vagystės skundėsi po pietų, o pats A. Peleckis garantavo kavinėje sėdėjęs apie dešimtą valandą ryto. Be to, barmenė Alfonso neatpažino... Paaiškėjo ir tai, kad nurodytą dieną niekas nesikreipė į "Omnitel" bendrovę dėl konkretaus abonento numerio užblokavimo, taip pat buvo patvirtinta, jog telefonas per pirmąsias dvi savaites (po plėšimo) nebuvo išjungtas, nuolat veikė (o štai Alfonsas Peleckis tvirtino, kad po vagystės skambino į savo mobilųjį, tačiau šis buvo išjungtas).
Tyrėjui užkliuvo ir daugiau neatitikimų. Tiesa, antrojo įtariamojo, plėšimo bendrininko, per ikiteisminį tyrimą taip ir nepavyko nustatyti.
Taigi A. Peleckio baudžiamoji byla netrukus buvo baigta ir iškeliavo į Panevėžio apygardos teismą. Čia įtariamasis buvo pripažintas esąs kaltas dėl plėšimo ir nuteistas penkerių metų laisvės atėmimo bausme. Jam dar reikės padengti ir banko patirtus nuostolius - 7 869 litus.
