Už milijonų pasisavinimą ir iššvaistymą Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas paskelbė nuosprendį buvusiam "Tauro" banko valdybos pirmininkui Gintarui Terleckui ir jo pirmajai pavaduotojai Rasai Šerėnienei.
G. Terleckas nuteistas kalėti 4-erius metus ir 2 mėnesius, o R.Šerėnienė - 2-ejus metus ir 8 mėnesius. Pritaikius amnestijos įstatymą, nepilnamečių vaikų turinti moteris nuo laisvės atėmimo bausmės atleista. Jie pripažinti kaltais dėl maždaug 1,5 mln. litų pasisavinimo, apie 3 mln. litų turto iššvaistymo. Šioje byloje buvo ir daugiau kaltinamųjų, tačiau buvusiam banko valdybos pirmininko pavaduotojui Viliui Baldišiui, valdybos nariui Edmundui Žukauskui, tarybos pirmininko pavaduotojui Eimantui Grakauskui, mirusio bankininko Genadijaus Konopliovo žmonai Aldonai Konopliovienei, sūnui Dariui Konopliovui ir dar trims su banku susijusiems asmenims byla buvo nutraukta suėjus senaties terminui. Senaties terminas suėjo nedaug likus iki nuosprendžio paskelbimo - pernai gruodį.
Byla teisme buvo nagrinėjama ketverius metus - prokurorai ją teismui perdavė 2002-ųjų birželio 7 dieną. Posėdžiai dažnai nevykdavo dėl į posėdžius neatvykstančių kaltinamųjų, jų advokatų. Jie teisindavosi sergą. Teisminio proceso metu buvo gauta ekspertų išvada, kad kaltinamoji A. Konopliovienė serga ir jai reikalingas gydymas. Esant tokiai situacijai teismas ją buvo pasiuntęs į gydymo įstaigą. Tačiau vėliau buvo gautas apžiūros aktas, kuriame konstatuota, kad A. Konopliovienė pasveiko ir gali dalyvauti teismo posėdžiuose.
"Įdomiausias dalykas - tas aktas buvo surašytas sekančią dieną, kai Aldonai Konopliovienei suėjo senaties terminas", - BNS sakė kaltinimą byloje palaikęs Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroras Valdas Uždanavičius, pripažinęs, kad šioje byloje "medicina buvo stipri". Pasak prokuroro, visi šios bylos kaltinamieji, išskyrus R. Šerėnienę, mokesčių inspekcijai nuo deklaruotų pajamų, už kurias jie įgijo banko akcijas, turėjo sumokėti pajamų mokestį. Tas pajamų mokestis buvo sumokėtas "Tauro" banke, paėmus kreditus, o vėliau, siekiant gautus kreditus padengti, buvo sukurtas mechanizmas - su tam tikromis bendrovėmis buvo pasirašytos tariamos sutartys dėl kompiuterinės įrangos ir automobilių pirkimo. Joms buvo pervestos piniginės lėšos. Šios bendrovės pervestas pinigines lėšas iš karto pervedė į banke kaltinamųjų vardu atidarytas depozitinio indėlio sąskaitas.
Už suformuotus depozitus buvo mokamos didžiulės metinės palūkanos. Per mėnesį devyniems asmenims susidarė 4 milijonų litų suma, kuri buvo panaudota išduotų paskolų dengimui. Dalis pinigų buvo paimta grynais. Byloje pareikštas 4 milijonų 60 tūkst. civilinis ieškinys nebuvo tenkintas - teismas nusprendė perduoti jį nagrinėti civilinio proceso tvarka. Tokiu atveju bankrutavusio "Tauro" banko teises perėmęs Turto bankas turės kreiptis į teismą dėl pinigų priteisimo iš bylos kaltinamųjų.
Šiuo metu teismuose dar yra nagrinėjama keletas baudžiamųjų bylų dėl "Tauro" banko turto iššvaistymo ir pasisavinimo. Kai kurios bylos tik pradėtos nagrinėti. 1997-ųjų birželio 20 dieną Generalinės prokuratūros, Valstybės kontrolės ir Ekonominių nusikaltimų tyrimo policijos pareigūnai, padedami "Aro" pareigūnų, padarė kratą "Tauro" banko pastate Vilniuje, K. Kalinausko gatvėje. Kratos buvo daromos bankininko ir jo vaikų butuose, paimta nemažai dokumentų, papuošalų, pinigų. Šeimos turtas buvo areštuotas.
Tų metų birželio 23 dieną Generalinė prokuratūra iškėlė baudžiamąją bylą dėl "Tauro" banko turto pasisavinimo arba iššvaistymo dideliu mastu. Tą patį vakarą G. Konopliovas nusišovė savo bute, kuris buvo įrengtas banko patalpose.
