Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Kuri jauna mergina nenori bendrauti, draugauti, pramogauti, žodžiu, smagioje patikimų draugų kompanijoje linksmai leisti laiką? Nesitikėdamos susirasti gerų draugų diskotekose (kur knibždėte knibžda girtų ar nuo narkotikų apsvaigusių vaikinų), nenorėdamos ar nedrįsdamos lankytis naktiniuose klubuose, baruose ar kitose jaunimo pamėgtose vietose, panelės susigundo savo adresą išspausdinti laikraščių ar žurnalų skyreliuose "Nori susipažinti", "Nori susirašinėti", skelbiasi radijo laidose... Kaip rodo šiurpi realybė, kartais tokios pažintys patiklioms, gyvenimiškos patirties stokojančioms merginoms gali būti pražūtingos...
Susipažino su... plėšiku!
- Labai mėgstu bendrauti, turiu daug draugų visoje Lietuvoje, - pokalbį su "Akistatos" žurnaliste pradėjo vienos Panevėžio gimnazijos moksleivė Kornelija (vardas pakeistas). - Tad nors man dar tik prieš porą mėnesių sukako šešiolika metų, nutariau parašyti į "Panelės" žurnalą, į skyrelį "Skelbimų lenta".
"Jei vakarais neturi ką veikti, mėgsti iki aušros žiūrėti į žvaigždes ir nebijai būti savimi - parašyk man, draugiškai, linksmai ir kreizi mergaičiukei. Atrašysiu visiems ir visoms. Kornelija".
Kai žurnalas išspausdini tokį romantišką tekstą, Kornelija sulaukė galybės skambučių ir laiškų. Atsiliepė merginos ir vaikinukai iš įvairiausių Lietuvos kampelių. Su dauguma iš jų Kornelija artimai susibičiuliavo.
Praėjusio šeštadienio pavakarę Kornelijai paskambino dar vienas jos skelbimuką "Panelėje" perskaitęs vaikinas. Lyg tyčia, mobiliuoju telefonu atsiliepė ne Kornelija - jos mamytė. Malonaus tembro jaunatviškas balsas pasiteiravo, ar būtų galima pasikalbėti su mergina, vardu Kornelija, ir motina šypsodamasi perdavė dukrai telefono aparatą.
- Jis prisistatė esąs Evaldas ir pasiūlė mieste susitikti, - tęsė pasakojimą Kornelija. - Nustebau - man kur kas įdomiau bendrauti SMS žinutėmis, laiškais - ne iškart lėkti į susitikimą... Bet jis buvo atkaklus: prasitaręs, kad ir pats neturįs daug laiko, pasiūlė susipažinti ir pasikalbėti bent pusvalandį. Pats, girdi, irgi turįs skubėti į namus, nes gyvenąs ne Panevėžyje, o rajone, Ramygaloje...
Pasak Kornelijos, lyg pats velnias jai tuosyk būtų už rankovės timptelėjęs, pakuždėjęs: "Nueik, neatsisakyk..." Netrukus ji jau skubėjo į Panevėžyje įprastą porelių susitikimų vietą - Laisvės aikštę, prie fontano...
Tiesa, Kornelija naujojo pažįstamo dar pasiteiravo, kaip jį galėtų atpažinti. Sužinojo, jog jis vilkįs juoda striuke, juodomis kelnėmis ir kepuraite, esąs 1,73 metro ūgio. Taip sakant, vos ne žemesnis už laibutę, gražiai nuaugusią Korneliją...
Pirmasis įspūdis, pamačius iš tolo besišypsantį vaikinuką, Kornelijai susidarė gana neblogas. Simpatiškas, mandagus, tvarkingas... Ir kalba patiko - Evaldas nevartojo keiksmažodžių, elgėsi pagarbiai. Vaikinas pasiūlė pasėdėti kavinukėje, tačiau Kornelija atsisakė. Girdi, pasivaikščiokime, pasikalbėkime ir pirmajam pasimatymui pakaks...
Kornelija ir Evaldas neskubėdami patraukė Respublikos gatve, pražingsniavo kino teatrą "Garsas"... Pajautusi, kad tolesnis jųdviejų maršrutas krypsta į Senvagę - visame Panevėžyje chuliganų ir plėšikų išpuoliais garsėjančią vietą - Kornelija pabūgo žingsniuoti ton pusėn. Netgi garsiai prasitarė bijanti ten eiti - kad "chuliganų susibūrimo vietose" neliktų ir be striukės, ir be kelnių...
Evaldas smagiai nusijuokė iš tokių merginos žodžių, jiems šiek tiek paprieštaravo ("Na jau, Panevėžys - joks chuliganų miestas".) ir patikino, kad su juo draugė neturėtų jaustis nesaugiai...
Taip bešnekučiuodami jie perėjo tiltelį, pasiekė laiptus. Tuosyk Evaldas Kornelijos pasiteiravo, kiek valandų. Iš kairės striukės kišenės išsitraukusi mobilųjį telefoną Kornelija atsakė, kad jau 17 valandų ir 16 minučių. Tik vėliau mergina prisimins, kaip Evaldas, pamatęs, kad jos mobilusis telefonas - kitoje pusėje, persirikiavo į kairę... Įpratusi mobilųjį labai saugoti Kornelija telefono aparatėlį nesąmoningai įsikišo į dešiniąją striukės kišenę, ir Evaldas vėl atsistojo jai iš dešinės... Staiga jis šoktelėjo keliais laipteliais į priekį, ir Kornelijai aptemo akyse...
- Man atrodo, kad jis tuosyk trenkė man į galvą kumščiu arba stipriai spyrė, - dabar prisimena Kornelija. - Iškart praradau sąmonę...
Kornelija ant šalto grindinio pragulėjo mažiausiai penkias minutes. Kai atsigavo, nesuvokė, kas vyksta. Pamačiusi šalimais gulinčią savo rankinę, ją pastvėrė ir, nors baisiai svaigo galva, iš nosies upeliu tryško kraujas, skubiai, kone tekinomis, patraukė į namų pusę... Pakeliui apsičiupinėjo - taip, telefono aparato "Siemens C 45" kišenėje jau nebėra...
Dešimt minučių kelio, ir Kornelija, apkabinusi motiną, kūkčiodama ėmė pasakoti apie naujojo pažįstamo chuliganišką išpuolį...
Nieko nelaukdama motina kreipėsi į policiją. Skubiai atvykę pareigūnai pranešė, kad į komisariatą ką tik atvežtas įtartinas jaunuolis. Sutapo ir jo išvaizda, ir apranga.
Pasirodo, sumušęs Korneliją chuliganas pagrobė iš jos mobilųjį telefoną ir ėmė bėgti kuo toliau nuo įvykio vietos. Į baugščiai besidairantį jaunuolį atkreipė dėmesį gatve ėję žmonės - jie paskambino į policiją. Laimė, visai čia pat buvo patruliai, tad jie į daugiabučio laiptinę įsmukusį vaikinuką sučiupo ir nusivežė į komisariato Budėtojų skyrių susipažinti artimiau.
Paaiškėjo, kad sulaikytasis Evaldas Vyšniauskas (21 m.) - visai ne Ramygalos, o Anykščių rajono Raguvėlės kaimo gyventojas! Pas jį pareigūnai rado du mobiliuosius telefonus (iš kurių vienas, įtariama, kaip tik ir buvo ką tik pagrobtasis "Siemens C 45") ir "Panelės" žurnalą, kuriame išspausdintas Kornelijos adresas.
"Akistatos" turima informacija, Evaldas Vyšniauskas, nes auka jį iškart atpažino, kategoriškai neigia tąvakar bendravęs su šešiolikmete panevėžiete, ją sumušęs ir apiplėšęs. Tačiau surinkti įkalčiai byloja ką kita. Teismas Evaldą Vyšniauską leido suimti penkioms paroms. Per šį laiką jaunuoliui turėtų būti pateiktas kaltinimas pagal LR BK 272 straipsnį (plėšimas, panaudojant fizinį smurtą). Už tokį nusikaltimą gresia laisvės atėmimas nuo 3 iki 8 metų su bauda ar be baudos.
"Akistatos" žiniomis, šiuo metu niekur nedirbantis ir nesimokantis, profesinę mokyklą baigęs Evaldas Vyšniauskas anksčiau jau teistas už nelegalų nešaunamojo ginklo laikymą. Kaip sakė Anykščių rajono Troškūnų seniūnė Janė Dilienė, Antanas ir Danutė Vyšniauskai Raguvėlėje gyvena ne pirmus metus; šeima verčiasi sunkiai (dirba tik tėvas), tačiau gyvena tvarkingai; Evaldas dar turi dvejais metais vyresnį brolį Darių, kuris yra baustas administracine tvarka.
Daugiau - jokių pažinčių!
Tą patį vakarą Kornelijai pasidarė labai bloga: pradėjo dvejintis ir temti akyse, kūną apėmė traukuliai. Atvykę medikai ligonę nuvežė į Panevėžio respublikinę ligoninę. Paguldyta į Neurochirurginį skyrių mergina porą dienų jautėsi prastai: skaudėjo galvą, pykino. Vėliau, savijautai pagerėjus, Kornelija išrašyta į namus gydytis ambulatoriškai. Medikai konstatavo, kad mergina patyrė galvos smegenų traumą (traumos sunkumo laipsnį nustatys teismo medicinos ekspertas).
- Po įvykio, gal kad buvau ištikta šoko, rodos, visai nesinervinau, - kalbėjo Kornelija.
Bet kuo toliau, tuo, anot merginos, darosi baisiau. Kūnas esą nueina pagaugais pagalvojus, kad tąvakar ji galėjo nesugrįžti į namus...
Neišeina iš galvos ir mintys apie galimą chuligano ar jo draugų kerštą, neramu, kaip į visa tai reaguos pažįstami bendraamžiai, klasės draugai? O jei, girdi, jie ims tyčiotis? Žodžiu, be fizinio skausmo, šešiolikmetė šiuo metu išgyvena ir didžiulę psichologinę traumą...
Daugiau, girdi, jokių panašių pažinčių! Ir kitoms panelėms Kornelija patartų būti labai atsargioms. Nes plėšikai, pasirodo, puikiai moka apsimėtinėti... O kartais tokios pažintys baigiasi dar blogiau.
Susipažino "Amūro strėlėse"
2001 metų vasario mėnesį Panevėžyje buvo žiauriai nužudyta konservatorijos studentė Renata Vareikaitė (19 m.). Merginą pasmaugė, o po to sudegino vaikinas, su kuriuo ji buvo neseniai susipažinusi per vietinio radijo "Pulsas" pažinčių laidą "Amūro strėlės".
Našlaitė Renata per minėtą radijo laidą susipažino su Vaidu prisistačiusiu 27 metų vyriškiu, kuris iš tikrųjų buvo žmoną ir du vaikelius turįs Panevėžio rajono gyventojas Rolandas Lenkaitis.
Pakviesta į pirmąjį pasimatymą Renata išskubėjo nenujausdama, kad paklius į nenusakomo žiaurumo spąstus. "Vaidas" merginą įsiviliojo į žmonos vardu registruotą opelį, kuriame jau sėdėjo jo nepilnametė meilužė Rita Lupeikytė (17 m.) bei kalėjimo laikų draugas kaunietis Lorencas Valkauskas (23 m.). Ritą pristatęs kaip savo jaunesnę seserį, Rolandas Lenkaitis ("Vaidas") pasiūlė kartu pavažiuoti "su reikalais". Stabtelėję prie nebaigto statyti motelio šalia Vilniaus - Šiaulių kelio, chuliganai niekuo dėtą merginą apiplėšė (atėmė auksinę grandinėlę, mobilųjį telefoną, 150 litų) ir pasmaugė. Po to kūną apipylė benzinu ir padegė.
Tą patį vakarą žudikų trijulė sugrįžo į Panevėžį, į Rolando Lenkaičio šeimos nuomojamą butą. Rolando žmona, dviejų mažamečių motina, nesuvokė, kas dedasi, tačiau nei vyro draugui, nei kartu atsibasčiusiai Rolando meilužei nedrįso parodyti durų...
Po poros dienų, kai pradingo konservatorijos studentė Renata, į aršios gaujos pinkles buvo įkliuvusi dar viena mergina. Biržų miesto gyventoja Jūratė (vardas pakeistas) su panevėžiečiu prisistačiusiu vyriškiu "Andriumi" susipažino irgi per pažinčių laidą "Amūro strėlės". Vakarinės vidurinės mokyklos moksleivė nieko bloga nepagalvojo, kai pas ją į Biržus atvyko naujasis draugas. Jis pakvietė į Panevėžį, Jūratė neatsisakė.
Kurį laiką pasisukiojus Panevėžio gatvėse, vėliau mergina buvo nuviliota į užmiestį. Ten Jūratė buvo prievarta ištempta iš automobilio ir įgrūsta į privažiavusį kitą. Dviejų automobilių ekipažas sustojo netoli upės, prie geležinkelio tilto. Nepažįstamų vyriškių kompanija tarpusavyje ėmė kivirčytis (pasirodo, konfliktas buvo imituotas), vėliau prišokę du vyrai merginą apiplėšė (atėmė aukso dirbinius, pinigus, mobilųjį telefoną) ir šaltakraujiškai nustūmė nuo tilto į upę! Atsidūrusi lediniame vandenyje Jūratė iš paskutiniųjų užsikabino rankomis už šalimais plūduriavusių šakų ir, šiaip ne taip išsiropščiusi į krantą, puolė bėgti. Tačiau niekšai ją pavijo, atsitempė atgal, vėl įstūmė į upę! Kad šįsyk jai nepavyktų išbristi, chuliganai (tarp kurių buvo ir Rita Lupeikytė!) auką apmėtė akmenimis. Leisgyvė Jūratė pasislėpė po tilto atrama. Išgirdusi artėjantį traukinį, banditų gauja išsiskirstė, o Jūratė išlipo lauk ir vos ne vos pasiekė artimiausią sodybą. Čia mergina buvo perrengta sausais šiltais rūbais, pamaitinta ir perduota pareigūnų globon.
Už šiuos nusikaltimus R. Lenkaitis, L. Valkauskas ir R. Lupeikytė jau atlieka teismo skirtas bausmes. Pirmieji du nuteisti iki gyvos galvos, R. Lupeikytei skirta maksimali nepilnamečiams taikoma bausmė - dešimt metų.
