DIEVAI IR GIGANTAI
(lietuviška misterija)
Deja, užaugom ne šventieji,
Kiek palypėję imti ūmūs,
Nes, demokratiškai atėjęs,
Užstoja mus NEBAUDŽIAMUMAS.
O jis nustato savo tvarką:
Brisk kuo giliau, jei jau įbridęs!
Tie, kas geriausią vietą perka,
Labiausiai tolsta nuo Temidės.
Bet kam tos deivės, kam tie mitai?
Kam tos svarstyklės surūdiję?
Savi dievai jau tiek įmito,
Jog svetimų dievų nebijo!
Šalia dievų gigantų pilna
Bei šiaip atplaukėlių Jasonų -
Visi jie geidžia Aukso vilnų
Ar būt maršalkomis tarp ponų.
Nemenką uždarbį išvydę,
Gigantai siūlo savo planą:
Nupirkti nuosavą Temidę
Arba kitaip: teisėjų klaną.
Ir štai - įkliūna koks gigantas,
Iš baimės, regis, ima plikti,
Tačiau teisėjai taria: šventas!
Nėra nei corpus, nei delicti*.
Ir vėl teisėtvarkoj - tik nulis,
Ir vėl ramus gigantų ūkis;
Gal koks nedidelis dievulis
Atsistatydina ir...kriukis!
Skandalų, aišku, dar pakanka,
Nes vienas kitą grandai peša;
Vis reikia rankai tiesti ranką,
Išsaugot įvaizdžio nors lašą.
Rūgštu po Turniškių minoro
Apkarto Seimo roken-rolas...
Dievams nebėr jėgų ir noro
Kaip nors grąžint rinkėjams skolą.
Tik amžini partiniai bardai
Giesmes čyrena - kožnas savo...
Gyvenimėlis sunkiai darda
Kažkur tolyn pro Krekenavą!
* * *
Ant korumpuoto seno liūno
Sunku įkurt skaidrumo parką,
Nes dar per daug dievų-galiūnų
Ir, kas blogiausia, oligarchų.
--------- ---------------------------------------
*Corpus delicti (korpus delikti) lot.
- nusikaltimo sudėtis, daiktinis įrodymas,
pagrindiniai įkaltinamieji įrodymai.
