KETURI VĖJAI
Subėgo vėjai keturi
Papūst į vieną dūdą:
Kas pakrašty, kas vidury,
O kas aplinkui juda!
Kuris gi pūsti nenorės
Ir forte, ir fortissimo,
Bet tiek dūda nepastorės,
Kad sutalpintų visumą.
Kiekvienas stengiasi išpūst
Daugiau naudos ar garbę -
Dūda jau taikosi uždust
Arba ožiais užblerbia!
Nuo papūtimų nešvelnių
Partinės braška tvoros
Ir nudardena po velnių
Jungtinių vėjų norus!
Kai vėjų sąmyšis aršus,
Kai vėjas vėją purto,
Kur apačia, o kur viršus -
Net Lena neišburtų!
Žinojo protėviai seni:
Kai pučia vienas vėjas,
Tada ir lietūs šiltesni,
Ir saulė ridinėjas!
REKLAMA
