Virginija GRIGALIŪNIENĖ
- Ko tokios ieškote? Panevėžio "Malūne" vaiduoklius išvaikiusios Juditos Voverienės? Ne, negirdėjome, kad Rukloje gyvena tokių galių turinti moteris, - taip ar labai panašiai "Akistatos" žurnalistei atsakė ne vienas užkalbintas šio miestelio gyventojas.
Laimė, atsirado keli rukliškiai, prisiminę ne per seniausiai transliuotą televizijos laidą, kurios metu ši ponia, Rukloje dar vadinama "Baltąja magija" (tai dėl to, kad rengiasi vien baltais drabužiais, butą suremontavusi tik iš baltos spalvos medžiagų, o apstačiusi - tik baltais baldais), skeryčiojosi minėtame Aukštaitijos sostinės restorane... Ir gyrėsi "velnius ir vaiduoklius" iš to pastato iškrapščiusi visiems laikams... O dar kiek anksčiau, vidurvasarį, regis, ta pati komercinė televizija buvo parodžiusi ir ponios Juditos vestuves su 22 metais jaunesniu išrinktuoju Stasiu Mickevičiumi (kovo gale Juditai sueis 67 metai).
"Stebukladarė" tarp vietinių nėra populiari
- Juditos namas va ten, - paslaugus vietos gyventojas mostelėjo apgriuvusio daugiaaukščio pusėn. - Pirmoji laiptinė, penktasis aukštas, durys po kairei... Tiksliai žinau: josios buto numeris - tryliktas... O viduje - balta balta kur dairais...
Akimirką patylėjęs, romantiškasis pašnekovas staiga sukluso. Tarsi baimindamasis, kad žurnalistė nepamanytų, jog jis - buvęs "Baltosios magijos" klientas, nepažįstamasis iškart puolė teisintis: "Aš tai, žinokit, su ja nesu turėjęs jokių reikalų! Dirbu vandentiekio avarinėje, tai kartą tame name tikrinome vamzdžius..."
Vyriškis darsyk pakartojo nei pats pas Juditą pagalbos prašęs, nei girdėjęs, kad pas šią moterį būtų lankęsi kuris nors iš vietos gyventojų. O va toliau gyvenantieji, kalbama, kada ne kada paskambina į seniūniją, pasiteirauja "stebukladarės" adreso ar telefono numerio. Pašnekovas užsiminė žinąs, jog ne vienas buvęs Juditos klientas - iš Jonavos pašonėje stūksančio Šveicarijos kaimo. Tačiau ar bent vienam ligoniui ši moteriškė kuo nors padėjo, rukliškis tvirtino negirdėjęs.
- Ir kaip ji gali padėti? - galiausiai nusistebėjo pašnekovas. - Nuveža žmones po aukštos įtampos elektros linija, suguldo ant apklotų ir pradeda, atsiprašau, nešvariomis rankomis maskatuoti... Dar, sako, pasiteirauja, ar šitie "ligoniai" kokias nors sroves jaučiantys. Kaip nejausi tokioje vietoje! Tai koks čia gydymas, koks padėjimas?!
Dar po kelių minučių tasai pats rukliškis pridūrė niekaip nesuvokiąs, kaip šiais laikais, dvidešimt pirmajame amžiuje, dar atsiranda tokių kvailių, savo brangiausią turtą - sveikatą - patikinčių "apsišaukėlei, kuriai ne visi namie", ir už tai paklojančių nemenkas sumeles! Geriau, girdi, tuos pinigus pragertų - nors pora valandų "širdis džiaugtųsi"... Arba, blogiausiu atveju, vitaminų nusipirktų...
Rukliškis Algis sakė girdėjęs, jog dažniausiai klientai Juditai sumoka po 20 litų už seansą. Tiesa, "aiškiaregė" esą nenustačiusi konkrečios sumos - pasitenkinanti ir mažesniu atlygiu, kaip neatstumianti ir didesnių pinigėlių... Atsiskaitoma po seanso, kuris trunka vieną - dvi valandas...
- O gal jūs, vyrai, manote priešingai - ponią Juditą palaikote? - atsisukau į ką tik savo nuomonę apie vietinę "aiškiaregę" išsakiusio rukliškio bendradarbius, šmaikščiai prisistačiusius Jurgio, Antano, Aloyzo ir Martyno vardais.
Šie iškart prapliupo kvatotis. Ką, girdi, nejau atrodantys esą su "pavažiavusiais stogais", kad žurnalistė to dar klausianti...
- Bet juk ant nosies - įsimylėjėlių diena, vasario keturioliktoji, tai gal pas Ruklos burtininkę vis dėlto vertėtų užsukti... Išpranašautų meilės nuotykių tema... Žiūrėk, dar kokią jauną panelę prirodytų, - neatlyžau.
Vyriškiai vėl ėmė leipti iš juoko. Jie esą ir be "į senį besmegenį panašios baltukės" pagalbos sugebantys susirasti jaunų gražių moterų. Va, girdi, ne vienos rukliškės vyras šiuo metu "kariauja" Afganistane, Irake, o Lietuvoje likusios šių kareivėlių žmonelės iš vienatvės baigia nusigraužti nagučius... Nusipirkai, girdi, buteliuką "samagono" už pusketvirto lito (kiekviename daugiabutyje, anot pašnekovų, veikia maždaug po šešiolika tokių "prekybos taškų"), ir droži pas tą, kuri labiausiai "limpa" prie širdies ir kitų kūno vietų... Su tokiomis vaišėmis Ruklos damos vyrus esą priima nedvejodamos...
Alkoholikams padėti trūksta galių?
Ir vis dėlto, nejau TV ekrane išliaupsinta Judita nė vienam rukliškiui taip ir nepagelbėjo sunkią valandą?
- Vaje, žinom tokį vieną, - vyrai vėl ėmė graibstytis už pilvų. - Žmogelis šešiolika metų praleido už grotų, o kai pagaliau buvo paleistas į laisvę, iš to džiaugsmo bemat prasigėrė. Todėl ir nuėjo pas Juditą "užsikoduoti". Ta velnio boba taip vargšą "užkodavo", kad vos atgriebė tikri daktarai! Net lašinės prireikė! Bala žino, kokiomis žolėmis ten jį užgirdė...
Kad koduoti nuo alkoholizmo Juditai sekasi nekaip, vyrai sakė spėjantys ir iš to, jog pastaruoju metu į svaigalus labai įjunkęs ir patsai Juditos mylimasis, kaip jau minėta, dvidešimt dviem metais jaunesnis sutuoktinis Stasiukas! Vos, girdi, Judita kelioms dienoms išvažiavo pagyventi į sodą, Stasiukas bare taip "atsipalaidavo", kad, mačiusiųjų teigimu, jo "liežuvis kone valandą gulėjo patiestas ant stalo".
- Matyt, Stasiuką ne taip "užbūrė", - kvatodami svarstė vandentiekio avarinės darbuotojai. - Tai nesupratinga boba - turi tokį vyrą ir dar pyksta, kad šis išgeria. Juk jei vyras jaunas - tai ir sveikas; o jei sveikas - kaip negerti?
Vadinasi, kaip padarė išvadą rukliečiai, jei Judita nesugeba vyro atitraukti nuo svaigalų, ne tokia ji ir galinga. O dar kadaise, kaip kažkuris buvo girdėjęs gandus, apsiskelbė patį Brazauską gydžiusi! Ne, ne nuo alkoholizmo - tokiame amžiuje, anot rukliškių, kur pirštu besi - ten ir suskaus... Nors, kita vertus, kaip toliau svarstė pašnekovai, ką gali žinoti, gal šita "baltukė" ir turi kokių nors galių. Antai beveik visi jos klientai, kaip šaipėsi vietos gyventojai, arba prieš vizitą pas Juditą buvo gydęsi Žiegždrių psichiatrinėje, arba po josios seansų į šią įstaigą papuolė...
Judita Rukloje - pašaipų objektas?
Kad ir kaip stengėmės, Rukloje taip ir nepavyko surasti nė vieno žmogaus, galinčio patvirtinti, jog "biokorektorė ir dvasinė aiškiaregė Judita Voverienė" (taip ji save pristato vizitinėje kortelėje) daro stebuklus - sugeba išgydyti sunkias ligas, "nuimti užkeikimą", išvaryti bildukus ar vaiduoklius, ir t. t.
Apie šią moteriškę iš žurnalistės išgirdusi pirmą kartą, vietos gyventoja, pardavėja Beata, prasitarė, jog ir didžiausiai bėdai nutikus į ją pagalbos nesikreiptų... Tą patį patvirtino ir parduotuvės savininkė Irena. "Aš pasakomis netikiu," - šypsodamasi atsakė prekybininkė.
O štai į parduotuvę nusipirkti laikraščių užsukęs sunkiai vaikštantis Ruklos miestelio senbuvis Julijonas ilgesingai prabilo:
- Vai, labai norėčiau aš pas ją nueiti, pasikalbėti... Būtų be galo įdomu... Gal, sakau, užkeiktų kokią moteriškę, kad mane, seną ir sunkiai vaikštantį, pamiltų... Kad ramentus tą pačią dieną į kampą pastatyčiau...
Pasak Julijono, Judita gyvena visai netoli jo namų, tačiau... Julijonas jos bijo! Nedrįsta ir, ko gero, niekada neišdrįs peržengti šios moteriškės namų slenksčio...
O jeigu rimtai, Julijonas sakė bevelijąs tik skaniai pasijuokti iš begalinio žmonių patiklumo... Garbaus amžiaus rukliškis sakė dar galįs suprasti neapsišvietusius žmones, tačiau kai ligonę kaip stebukladarę pristato išsilavinusi televizijos laidų vedėja, esą belieka tik ūsą kraipyti ir rankomis skėsčioti...
Stasiukas liūdi...
Pabendravusi su rukliškiais, žurnalistė pasibeldė ir į Juditos Voverienės buto duris. Jas pravėrė šios moters vyras Stasiukas. Malonus vyriškis viešnią iškart pakvietė vidun.
Koridorius, kambariai, vonia ir net tualetas - baltutėliai... Baltos spalvos miegamasis, baltas stalelis svetainėje (tik Šventasis raštas ant jo - tamsiais viršeliais), net kilimas - ir tas baltas! Ant baltos kėdės užmestas baltas sijonas ir tokios pačios spalvos nertinis...
Išvydęs nelauktą netikėtą viešnią iš laikraščio, Stasiukas negalėjo nuslėpti sutrikimo bei jaudulio. Pasinaudojusi proga, Stasiuką nužvelgiau nuo galvos iki kojų ir mintyse įvertinau. Ir ką jūs manot? Vyras, kaip sakoma, iš stuomens ir iš liemens: aukštas, raumeningas; "ševeliūra" pamarginta šviesiomis sruogelėmis; kairiojoje ausyje - auskariukas... Juditai - septintą dešimtį bebaigiančiai moteriškei - vyras būtų visai nieko. Tiesa, jaunikaitis - be priekinių dantų ir... trenkia kažkuo labai jau neskaniu...
- Juditos tai nėra, - įsidrąsinęs pratarė Stasiukas. - Išėjusi... Aš vienas kol kas... Prašom į svetainę...
Pamatęs, kad viešnia svarsto, ar galėtų su batais lipti ant balto kilimo, Stasiukas iš kartotinės dėžės ištraukė naujutėlaitį siurblį. Ne bet kokį - "Kirbi" firmos, dešimties tūkstančių litų vertės. Kai viskas aplink balta, be geros kokybės plaunamojo siurblio esą neišsiversi...
Stasiukas mielai sutiko pasikalbėti su "Akistatos" žurnaliste. Jis atvirai prisipažino su gerokai vyresne Judita susipažinęs prieš daugiau nei penkerius metus. Kadaise gyvenęs Trakų rajone, dirbęs pas ūkininką, o vieną gražią dieną tapęs kaunietės Juditos samdiniu (ši moteris tose vietovėse susigrąžino nuosavybės teisę į dalį miško).
Taip jau išėję, kad netrukus samdinys apsigyvenęs Juditos bute Kaune ir net šmurkštelėjęs į tą pačią dvigulę lovą... Į sūnus tinkantį samdinį Judita, Stasiuko įsitikinimu, tiesiog užbūrusi, pakerėjusi...
- Nors Judita man - kaip motina, pajutau tokią trauką, kad niekaip neįstengiau atsispirti, - atvirai pasakojo Stasiukas.
Na ir ko čia spyriotis, jei moteriškė, kaip sakoma, tiko ir patiko? Pasirodo, "visas kortas vis maišė" Juditos dukra iš pirmosios santuokos (beje, Stasiuko vienmetė!), kuri aršiai priešinosi motinos draugystei su samdiniu. Būtent dėl to įsimylėjėlių porelei teko palikti butą Kaune ir kraustytis į Jonavos rajone esantį Juditos kolektyvinį sodą. Dar po kurio laiko sugyventiniai atsikėlė į Ruklą, o pernai rugpjūtį atšoko vestuves...
Kurį laiką šiai šeimai užteko ir pinigų, ir meilės...Tačiau vienas, anot Stasiuko, negražus Juditos poelgis jį labai sunervino. Pasirodo, po iškilmingos vestuvių puotos liko nemažai - apie 40 butelių! - brangių stipriųjų gėrimų, ir visą šį "kilnojamąjį barą" begėdė Judita kažkur paslėpė! Stasiukas bemat išsiaiškino, kad Judita butelius nunešė pasaugoti gretimame name gyvenančiai draugei.
- Man tai labai nepatiko, - atvirai dėstė Stasiukas. - Kas čia per nesąmonės - savo "šnapsą" laikyti kitur? Tai aš žmonai ir pateikiau ultimatumą: kad visas baras iki Naujųjų metų būtų vietoje! Maža kokia proga - abu susėsime, po 50 gramų išlaižysime... Jei ne - įspėjau - prie vieno stalo su ja nesėdėsiu...
Stasiukas savo žodžio nepamiršo, tad Juditai nieko kita neliko, kaip su visais butelaičiais parbildėti atgalios... Nepaisant to, jaunavedžiai taip ir nesusitaikė. Nors Stasiukas buvo linkęs nutylėti naujai įsižiebusio konflikto priežastis, žurnalistei pavyko iškvosti, jog porelės meilei "koją pakišo" tie patys svaigalai. Pasirodo, mažesniąją dalį gėrimų Stasiukas ištuštino, o didesniąją - išmetė (?) į konteinerį (esą kad nesimaišytų po akimis). Tai Judita, girdi, ir įsižeidė - susirinko reikalingiausius daiktus ir apsistojo pas draugę...
Žurnalistė nepatikėjo, jog dėl dėmesio neverto menkniekio galima taip aršiai supykti, įsižeisti...
- Ai, nu dar tokia problema iškilo, - nuleidęs galvą, ėmė porinti atlapaširdis. - Sausio pirmosios rytą ji prabudo iš miego ir mane "užgaračino" atnešti į lovą kavos. Tai aš taip "niežnai" jai per veidą delnais suplojau... Viską matė ta jos draugė su sugyventiniu... Vaje, kas po to buvo - Judita nulėkė į policiją, parašė pareiškimą...
Žurnalistė dar labiau nusistebėjo: kam reikalingi "valdiški namai", jei Judita - "biokorektorė", net ir per atstumą gebanti valdyti bei koreguoti žmones ir jų likimus!? Stasiukas tik liūdnai šyptelėjo...
Išties, ar šis vyriškis tikrai tikįs, kad jo žmona daro stebuklus, pavyzdžiui, gali pagydyti sunkius ligonius?
Iškart pagyvėjęs vyriškis patikino niekada tuo net nesuabejojęs. Girdi, net ir jį, invalidą epileptiką, Judita išgydžiusi! Ir daug kitų žmonių! Antai vienas vyras iš Jonavos sirgęs kiaušidžių vėžiu (tai Stasiuko žodžiai!), ir Judita padėjusi! Tik va, bėda, nedorėlis vėl pradėjęs gerti, rūkyti - liga ėmusi ir atsinaujinusi...
Paklaustas, kokia esanti pačios "stebukladarės" - jo žmonos - sveikata, Stasiukas pripažino, kad Judita pastaruoju metu jautėsi nekaip: skundėsi skausmais širdies plote, o, bene svarbiausia, buvo pasidariusi labai nervinga. Pastarąjį negalavimą Stasiukas linkęs susieti su nesibaigiančiu klientų antplūdžiu, tai yra pervargimu. Bet juk niekas pas Juditą būriais nesiveržia, niekas į duris nepaskambino ir mūsų ilgo pokalbio metu! Dėl to Stasiukas sakė nė kiek neišgyvenąs - esą yra proga pailsėti...
O gal Judita ir savo vyrą išmokė aiškiaregystės meno? Ne, Stasiukas sakė "iki tokio lygio dar nepriaugęs". Tačiau kas matė TV laidą, kurioje buvo demonstruojama, kaip "Baltoji magija" iš restorano patalpų varo vaiduoklius, galėjo atpažinti, kas sukiojosi aplinkui!
- Ai, aš ten tik šiaip nuvažiavau, - paaiškino vyriškis. - Ir galiu tik patvirtinti, kad tame "Malūne" tikrai buvo vaiduoklių! Iš ko sprendžiu? Kai lipau laiptais, pasišiaušė plaukai!
- Tai gal tamsta iš vakaro buvo padauginęs? - atsargiai pasiteiravo žurnalistė.
- O, ne! Aš tomis dienomis į burną neimdavau nė lašo!
Po kelių akimirkų Stasiukas pridūrė, jog svaigalų galėtų atsisakyti ir šiomis dienomis, tik esą labai skauda chuliganų prieš kelias dienas sutrankytą veidą (per šį išpuolį vyras neteko dviejų dantų!) - nori nenori reikia vartoti "nuskausminamuosius"...
Porelė neskursta
Parūpo sužinoti, ar "biokorektorė ir dvasinė aiškiaregė" viename asmenyje - Judita Voverienė yra įregistravusi įmonę, teikiančią tokias paslaugas. Pasirodo, ne. Anot Stasiuko, šiuo tikslu jiedu buvo nuvažiavę į Jonavos rajono savivaldybę, tačiau ten išgirdo neigiamą atsakymą. Tai esą ir tenka verstis be dokumentų, be jokios apskaitos...
O ar Stasiukas žinąs, kokios esančios žmonos pajamos? Kaip galima spręsti iš prabangaus buto remonto ir apstatymo, jos turėtų būti nemažos...
- Nu, kaip čia pasakius, neskurstam, - plačiai nusišypsojo Stasiukas. - Be to, ji dar gauna pensiją, aš - invalidumą...
Bet juk tamsta ką tik gyrėsi esąs jau sveikas - žmona išgydžiusi!
- Nu, matot, žurnaliste, priepuolių dar pasitaiko, bet rečiau, - ėmė teisintis pašnekovas. - Vaistų beveik nevartoju - visą dėžę prisikaupiau. Reikia lankytis pas daktarą, nes paskui invalidumą nuims...
O ar Judita, ištikus bėdai, pagelbsti, pavyzdžiui, savo dukrai, giminaičiams? Stasiukas pakratė galvą - taigi Judita su dukra seniai susipykusi, nebendraujanti. Nesiglebėsčiuojanti ji, girdi, ir su giminaičiais...
Stasiukas buvo minėjęs, kad jo žmona " gali paveikti" ir per atstumą, taip pat - telefonu (už pastarąją paslaugą klientai esą atsiunčia perlaidas). Tiesa, jis paneigė, kad Judita turėjusi reikalų su šalies premjeru Algirdu Brazausku. Ji esą "per atstumą" padėjusi tik Rolandui Paksui... Atsikratyti Lenos Lolašvili... Ar pavykę? Stasiukas įsitikinęs, jog taip. Mat, jo žodžiais, "šalyje stojusi tvarka".
"Baltoji magija" - buvusi ledų pardavėja?
Žurnalistė Stasiuko pasiteiravo, ar šis žinąs, kokį išsilavinimą mylima žmona įgijusi, kokius mokslus baigusi, kokius darbus iki pensijos dirbusi. Vyriškis bemat išpoškino, jog "prie ruso" jo brangiausioji "kinkavo" "Juzės" siuvykloje, paskui - pardavinėjo ledus; o kai baigė "kažkokią parapsichologijos akademiją", pajuto nežemiškas galias... Po akimirkos Stasiukas patikslino, esą Judita "ne tokia, kaip visi" buvo jau nuo vaikystės. Ji vyrui esą kažkada prasitarė "neeilines galias" paveldėjusi iš savo motinos...
Žurnalistė labai norėjo akis į akį pabendrauti ir su pačia Judita. Deja, nepasisekė. Buto, kuriame ši ponia tuo laiku turėjo būti, durų niekas neatidarė. Ką gi, paskambinau "biokorektorės ir dvasinės aiškiaregės" vizitinėje kortelėje nurodytuoju mobiliuoju telefonu.
- Aš dabar žmonių nepriiminėju, - silpnu balseliu pragydo ponia Judita. - Sergu...
Nejau tokių didelių galių turinti moteriškė neįstengia savęs pagydyti?
- Ai, būna visko, - tiek tepaaiškino "biokorektorė".
Stasiuko prašymai
Bene labiausiai nustebino Juditos vyro atsisveikinant ištartas prašymas: "Labai prašau, žurnaliste, jei su Judita susitiksite, nepasakykite, kad aš šiandien - "su kvapeliu..." (tarsi "aiškiaregė pati to "per atstumą" nesuprastų!).
Antrasis Stasiuko pageidavimas buvo toks: kad žurnalistė įkalbėtų Juditą sugrįžti pas išsiilgusį vyrą...
