JAV prezidento George’o W. Busho (Džordžo V. Bušo) paskutiniame metiniame pranešime išsakyti kaltinimai, esą Irakas mėgino įsigyti urano Afrikoje, rėmėsi klaidinga informacija, antradienį (07.08) pripažino Baltųjų rūmų Nacionalinė saugumo taryba.
"Tuo metu šalies žvalgybos spėjimas dėl Irako masinio naikinimo ginklų buvo pagrįstas Irako mėginimu įsigyti urano iš kelių Afrikos valstybių", - sakė Saugumo tarybos atstovas Michaelas Antonas (Maiklas Entonas). Pareigūnas sakė, jog dabar yra žinoma, kad dokumentai, liudijantys apie Irako ir Nigerio sandorį, buvo suklastoti.
Baltųjų rūmų prisipažinimas dar labiau įkaitino ginčus, kuriuose norima išsiaiškinti, ar JAV ir Didžiosios Britanijos vyriausybės nemanipuliavo žvalgybos informacija apie masinio naikinimo ginklus, kad galėtų pagrįsti karą su Iraku. Iki šiol JAV ir koalicijos pajėgos tokių ginklų Irake nerado.
Italijos žvalgybos tarnyba perdavė informaciją apie Nigerio sandorį, tačiau ne jį patvirtinančius dokumentus Vakarų žvalgybos tarnyboms 2002 metų pradžioje. Apie tai sužinojo ir JAV bei Didžiosios Britanijos žvalgyba.
Tuo tarpu Misūrio demokratas Atstovų rūmuose Dickas Gephardtas (Dikas Gephartas) paragino atlikti Kongreso tyrimą ir patikrinti žvalgybos veiksmus. Senatorius Carlas Levinas (Karlas Levinas) sakė, kad tyrimas yra reikalingas siekiant išsiaiškinti, kodėl informacija apie urano pirkimus 2002 metais nepasiekė valdžios ir kodėl prezidentas savo 2003 metų sausį pasakytoje kalboje panaudojo šią informaciją, kurią žvalgybos bendruomenė jau tada laikė klaidinga.
Didžiosios Britanijos parlamentinė komisija taip pat suabejojo, ar patikimi buvo britų žvalgybos duomenys, kuriuos savo kalboje sausio 28 dieną citavo G. W. Bushas. Kovo mėnesį Tarptautinė atominės energetikos agentūra (TATENA) atmetė teiginius, jog Irakas pirko urano iš Nigerio, pareikšdama, kad jie rėmėsi suklastotais dokumentais.
“Reuters”-ELTA
