Buvo kiemas gana senas, Jame paukščių daug gyveno... Senas strypčiojo gaidys Ir dar vištų jo būrys. Jaunos vištos nerūpėjo - Vieną seną prižiūrėjo... Vaikščiojo ten kalakutas, Storas, uodegą išpūtęs... Jo raudonas buvo veidas, Stiprus snapas kirsti leido. Kalakutė dar jauna - Kalakuto šio žmona. Kiemo paukščiai tą žinojo, Kad žmona ši - ne pirmoji... Žąsys, žąsinai, žąsiukai, Antys, antinai, ančiukai... Bet šauniausias buvo povas - Kiemo puošmena, vadovas. Nors povienė jo kukli - Dar graži, gana vikri... Visa kita - pilka masė. Žąsys kiemo žolę pešė, Vištos kapstė kur papuolė, Antys vis į kūdrą puolė... Ir tvarka tokia čia buvo: Kas stipresnis - nepražuvo! Tas prie lovio tuoj priėjo, Lesė pirmas kiek norėjo, Bet ir čia atėjo laikas - Seną gaidį keisti reikia, Nes vištidė reikalauja: Norim rinkti gaidį naują! Tegu išrinktas gaidys Kieme tvarką padarys! O rinkimai taip jau lėmė - Jaunas vadovauti ėmė. Tuo užšoko ant tvoros, Kad sukliks, kad užgiedos... Rūsčiai apžvelgė visus, Užgiedojo: "Tvarka bus!" Ne visiems giesmė patiko - Povas pirmas tuoj suriko: "Ko tu gąsdini čia mus? Aš gražesnis už visus! Mano plunksnos - Vaivos rykštė... Tu - tiktai vištidės rykštė!" Prasidėjo baisios riaušės, Visi šaukė, plunksnas šiaušė! Povui sušnypštė į ausį Žąsinas - seklys geriausias: Sakė, gaidžio skiauterė Raudona tarsi žvaigždė! Sakė: kūnas pilnas erkių Ir dėl to kai kas jau verkia... Virusu encefalito Kiemo jis užkrės elitą! Ant galvų visiems kakoja Ir tapnoja kaire koja... Reikia apkaltą surengti, Greit iš kiemo jį ištrenkti, Nes antraip bus per vėlu Susiremti su gaidžiu! Turi daug jis užtarėjų, Patarėjų ir rinkėjų, Todėl turime jį, kietą, Staigiai pastatyt į vietą! "Matote, su kokiu veidu Jis per kiemą pasileido?" - Pritarė net kalakutas, Tas sumitęs, gana drūtas, Ir raudonas jo fasadas Dar rausvesnis dėl to rados! Raudonumo pas visus Gali rasti, jei drąsus... Greit matysime ir mes, Kur toks kelias juos nuves!
Antanas Šimberevičius Kuršėnai
