Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Jungtinėse Amerikos Valstijose aptikta naujų juodligės atvejų. Kelios įmonės gavo laiškus su šios labai pavojingos ligos sukėlėjais. Šalyje kilo panika, nes tapo aišku, jog pašto sistema jau naudojama bakteriologiniam terorui. Buvo patvirtinta, jog jau antrai Niujorke įsikūrusios NBC televizijos kompanijos darbuotojai, gavusiai laišką su kažkokiais milteliais, pasireiškė juodligės simptomai. Šios ligos užkrato rasta ir laiške, atsiųstame iš Malaizijos, kurį gavo kompanijos "Microsoft" biuras Nevadoje. Amerikos sveikatos įstaigos, patikrinusios šimtus žmonių, nustatė, kad šia liga galėjo užsikrėsti ir penki bendrovės "American Media Inc." darbuotojai Floridos valstijoje, kur prieš porą savaičių nuo juodligės mirė bendrovės leidžiamo bulvarinio laikraščio "The Sun" fotografas. Į paniką puolusius amerikiečius ėmė raminti pats prezidentas G. Bušas. Kalbėdamas per radiją jis pareiškė, jog JAV ėmėsi visų galimų veiksmų apsiginti nuo teroro. Tačiau toks raminimas nebuvo veiksmingas pasirodžius pranešimams apie naujus juodligės atvejus. Baimė dėl galimos bakteriologinės atakos pamažu apima visą pasaulį.
Praėjusį sekmadienį Australijos Sidnėjaus tarptautiniame oro uoste radus įtartiną dėžę, buvo uždarytos išvykimo salės. Šioje dėžėje pastebėjus neaiškios kilmės miltelių, buvo iškviesta policija bei evakuoti žmonės. Šeštadienį buvo skubiai nuvežti į ligoninę ištirti 5 pareigūnai Genujoje, mat jie lietė laišką, kuriame aptikta neaiškios kilmės miltelių. Vėliau paaiškėjo, jog kažkas nevykusiai pajuokavo. Savaitgalį Belgijos paštas konfiskavo Farmacijos institutui siųstus 6 laiškus, kuriuose taip pat aptikta įtartinų miltelių. Juos ištyrus juodligės užkrato nerasta. Didžiojoje Britanijoje taip pat tiriami žmonės, dirbantys JAV pastatuose, kur buvo aptikta juodligės užkrato.
Juodligė yra ūmi gyvulių liga, kuria serga ir žmonės. Ją sukelia sporas gaminanti bacila. Sporos 100 laipsnių C karščio temperatūroje išlieka 30 minučių, žūva garų kameroje 120 laipsnių C temperatūroje ir nuo stiprių dezinfekuojančių medžiagų. Tuose laukuose, kur užkasti nuo juodligės kritę gyvuliai, juodligės sporos išlieka iki kelių dešimtmečių. Į žemės paviršių jos patenka kasinėjant arba nuo lietaus. Užkrato šaltinis - sergantys žolėdžiai gyvuliai (pvz., karvės, ožkos, avys, arkliai). Jie dažniau serga pavasarį arba vasarą, kai ganosi. Užsikrečiama dažniausiai nuo tvarkomos gyvulių mėsos arba kailių, suvalgius nepakankamai išvirtos mėsos ar išgėrus pieno, rečiau - per odą su dulkėmis. Inkubacinis ligos laikotarpis - 2-3, kartais net 8 paros. Dažniausiai pasitaiko juodligės odos forma. Sukėlėjo patekimo vietoje, paprastai ant rankų, kaklo ar veido, atsiranda raudona niežtinti dėmelė, kuri vėliau virsta skysčio pilna pūslele. Aplinkiniai audiniai patinsta. Pūslelei trūkus susidaro opa, kuri greitai apsitraukia tamsiai vyšninės spalvos šašu. Padidėja limfmazgiai, apnuodijamas organizmas. Ligonį krečia šaltis, temperatūra pakyla iki 39-40 laipsnių C. Šašas po 2-3 savaičių nukrinta, kartais lieka randas. Labai sunkiai sergama plaučių, žarnų arba sepsine formomis. Ligonis gydomas atskiroje infekcinės ligoninės palatoje specifiniu gamaglobulinu ir antibiotikais.
Lietuvoje paskutinį kartą, t. y. 1974 metais, juodlige buvo užsikrėtę du žmonės, abu - Kauno K. Giedrio fabriko darbuotojai. Juos pasisekė išgydyti. Nuo 1920 iki 1986 metų Lietuvoje juodlige sirgo 1 006 gyvuliai, šia liga užsikrėtė 187 žmonės. 1953 metais buvusiame Ariogalos rajone pasireiškė juodligės protrūkis - susirgo net 39 gyvuliai bei 17 rajono gyventojų, iš kurių 3 mirė. Paskutinį kartą šia pavojinga liga užsikrėtusių gyvulių atvejis buvo užfiksuotas 1998 metais Ukmergės rajone. Kritusios karvės mėsą jau buvo išsidalinę gyventojai, tačiau laiku nustačius, jog gyvulys sirgo juodlige, skerdiena buvo greitai surinkta ir sunaikinta. Nė vienas žmogus nespėjo užsikrėsti ir susirgti šia liga.
