Irena ZUBRICKIENĖ
Kauno medicinos universiteto klinikų (KMUK) medikai gelbsti iš mirties nagų aštuonių mėnesių marijampolietę Otiliją, kuri buvo atvežta iš Marijampolės ligoninės kaip neprižiūrėtas, netinkamai maitintas arba verstas kęsti alkį kūdikis. Mergytė sveria vos keturis kilogramus.
Marijampolietės Inesos Šiaučiulytės (27 m.), kuri Vaikų teisių apsaugos skyriaus (VTAS) darbuotojams žinoma daugiau nei dešimt metų, namus pareigūnai lankydavo gana dažnai. Čia auga Inesos pirmagimė Rūta (6 m.), kurią motina susigrąžino iš Alytaus kūdikių namų prieš ketverius metus, ir šių metų kovą gimusi Otilija. Kartu gyvena Inesos sugyventinis Arvydas Paplauskas (40 m.) ir jos motina Gražina Šiaučiulienė (54 m.). Visi suaugusieji praeityje teisti - daugiausia už vagystes. VTAS darbuotojai sakė negalėdavę gerai apžiūrėti aplankytos mažosios Otilijos, nes ji arba miegodavo, arba Inesa tiesiog neleisdavo imti iš vežimėlio. Kol Otilija buvo kelių mėnesių, problemų lyg ir nebuvo. Vėliau VTAS darbuotojos pradėjo stebėtis, kad pusmečio kūdikis beveik nereaguoja į aplinką, nesėdi, šnekinamas nesijuokia. Labiausiai viešnias sujaudino mergytės burnoje deformavęsis ("ištrauktas") čiulptukas ir žaizdos aplink burnytę - alkano, nusilpusio kūdikio požymiai. Inesa patikino, kad dukrelė visada soti - maitinama sojų pienu, nes taip esą patarę medikai, kurie nustatę kūdikiui įgimtą širdies ligą.
VTAS darbuotojai perdavė informaciją Marijampolės medikams ir Otilija tuoj pat buvo išvežta į ligoninę. Kauno medikai patvirtino, kad mergytė neprižiūrėta ir yra sunkios būklės - jos galūnės ištinusios nuo bado, pikta, irzli, kenčianti, nejudri, jos kūno temperatūra žema.
Medikų išvadas išstudijavę VTAS darbuotojai iškart kreipėsi į Marijampolės prokuratūrą dėl tėvų neprižiūrimo kūdikio, akcentavo apie dviem sesutėms kylantį pavojų jų šeimoje. Manoma, kad Inesa Šiaučiulytė greitai gali likti be dukrelių, nes ruošiamasi kreiptis į teismą dėl motinos valdžios terminuoto apribojimo.
Inesos ir jos motinos Gražinos gyvenimo istorija verta atskiro romano: motina teista bene aštuonis kartus, Inesa užaugusi globos įstaigoje, taip pat jau teista, 1998 metais buvo palikusi ligoninėje ką tik pagimdytą savo pirmagimę, kuriai tada net vardo nedavė. VTAS darbuotojai patys suteikė mažylei Rūtos vardą ir įkurdino mergytę Kalvarijos ligoninėje, vėliau - Alytaus kūdikių namuose.
Po kurio laiko Inesa, sugrįžusi iš kolonijos, dukrelę susigrąžino, nes aiškino įgavusi proto ir žadėjo gyventi tvarkingai. Jaunos moters kasdienybėje vėl būta visko - alkoholio, bemiegių naktų, naujų susitikimų su policija. 2001-ųjų gegužę Rūtelė vėl buvo paimta iš gatvėje pavojingai su vežimėliu šlitinėjusios girtos motinos ir laikinai apgyvendinta globos įstaigoje. Po to, kai Inesa dukrelę iš ten atsiėmė, problemos lyg ir liovėsi. Nerimą VTAS darbuotojams sukėlė tik šių metų kovą gimusi Otilija.
Pati Inesa ir jos motina įsitikinusios, kad su mažylėmis gyvena "kaip ir visi", o "tos vaikų teisės užsisėdusios" ir mergyčių "atiduoti valdžiai" neketina gražiuoju...
