Moteriškas pokalbis

Vaikštinėja Lapė, kokio zuikio dairosi, tačiau susitinka tik Kiaunę. Abi pasilabina, viena kitos tualetus nužvelgia.

- Tai kaip, Snape, vis dar su Bebru gyveni? - striptiziškai išlenkia nugarą Kiaunė.

- Nebe...

- Ajajai, Snape! Kas galėjo pamanyti? Svetimoteriavo?

- Sustorėjo. Kai mylėdavomės, tai jis taip pukšėdavo, taip krioguodavo, kad net pažadindavo mane. Žodžiu, paaiškėjo, kad mudu su Bebru nebuvome viens kitam skirti.

- Ajajai! - dūsauja Kiaunė. - O tokia meilė buvo, tokia meilė išdulkėjo...

- Ne, ne visiškai išdulkėjo, Kiaune. Kad jos, tos meilės, nepamirščiau, iš Bebro kepurę pasisiuvau. Kaip tau atrodo - tinka?

- Ir dar kaip! Geras sumanymas! - pagiria Kiaunė, o Lapė savo ruožtu susidomi Kiaunės gyvenimu:

- O tu vis dar su Sabalu? Kaip sugyvenat?

- Tu gi žinai, Snape, sabalus! Paskui kiekvieną voverės uodegą laksto.

- Skirsies?

- Būtinai! Ir pasisiūsiu iš jo kailinius. Amžinai meilei atminti.