Šunys ir politika
(Sociologinis traktatas)
- Statistika rodo (bent jau tokius duomenis skelbė viena iš televizijų), kad Lietuvoje vienam gyventojui vidutiniškai tenka bemaž po tris šunis! - autoritetingai pareiškė ,,Šunų ir kačių lygių teisių" asociacijos prezidentas Ancis Tuncius...
- Suapvalinus - devyni milijonai! - žaibiškai suskaičiavo buvęs buhalteris pensininkas entuziastas Mikas Makavykas.
- Palaida bala! - nusispjovė prekybos centro ,,Super prodakšen" direktorius Branys Tūzikas.
- Ne visi palaidi. Pasitaiko ir pririštų. Ypač kaime, - atsargiai paprieštaravau.
- Aš ne apie tai, - susiraukė Tūzikas. - Šunų maitinimas mūsuose - palaida bala. Seimui jau metas priimti įstatymą, įpareigojantį šunis šerti tik ,,Pedigree". Galėčiau pardavinėti su velykinėmis nuolaidomis.
- Negalima nepaisyti šunų demokratijos, - šoktelėjo Makavykas. - Maniškis Špicas, pavyzdžiui, net žiūrėti nenori į ,,Pedigree". Marinuotas voveraites ėda, mėgsta ,,Šiaurės žvaigždės" veislės vyšnias, laka žalius putpelių kiaušinius, o ,,Pedigree" - nė į burną...
Ak, jau tas Makavykas! Argi jam diskutuoti su Lygių teisių asociacijos prezidentu ar prekybos centro direktoriumi? Juk niekuo tas Mikas negali pasigirti. Nebent, savo kišenėmis, kurios prilygsta prokurorų ar teisėjų kišenėms, o gal net jas ir pranoksta. Nežinau kokio storumo pluošto "žaliųjų" ar eurų reikia, kad išsipūstų, pavyzdžiui, prokuroro kišenė, o štai Miko Makavyko kairėje kišenėje įdėtas plokščias pusbutelis "Trejų devynerių" jokio išsipūtimo nerodo. Kiek labiau išsipučia dešinioji kišenė, kai į ją Mikas tupdo savąjį putpelių kiaušinių mėgėją Špicą.
Kaip tik dėl tų stebuklingų kišenių mes ir priėmėm Miką Makavyką į mūsų ir mūsų šunų kompaniją. Atėjus tai laimingai akimirkai, kai finansiškai suminkštėja ,,Super prodakšen" direktoriaus širdis, Mikas pasišokėdamas nulekia prie ištisą parą veikiančio kiosko ir grįžta dar labiau striksėdamas: kišenės pilnos, tačiau neišsipūtusios. Ne tik sava žmona, bet ir joks rotveileris nesuuos nė nesulos.
Beje, pats metas pasakyti, kad direktoriaus Tūziko rotveileris Achilas beveik niekada neloja. Per tą savo orumą jis nuolatos susiraukęs ir žvairas.
Visai kitaip atrodo Ancio Tunciaus niūflaunlendas Magnolijus, kuris, suplisavus jo vardą ir mąstytojo žvilgsnį, atrodo lyg poetas, svarstantis, su kuo jam surimuoti saulę - su kiaule ar pasauliu.
Maniškis senbernaras Reikaliukas - pats geraširdiškiausias ir demokratiškiausias: mandagiai užleidžia Murkiui vietą ant kanapos, nes ta kanapa jam, Reikaliukui, vis tiek per maža, nesivaipo net plikiausią kaulą gavęs ir niekada neprišlapina lifto valytojos akivaizdoje.
O apie Makavyko Špicą, tylų lyg pelė ir ne ką už ją didesnį, patys suprantate, nieko rimtesnio pasakyti negalima.
Tokio šunų dėmesio, skirto mums, paveiktas lygių teisių prezidentas Ancis Tuncius staiga susirūpino šunų vieta mūsų visuomenėje ir, atsisakęs tolesnio pokalbio apie ,,Super prodakšen" direktoriaus propaguojamą ,,Pedigree", pareiškė:
- Šunų draugai žmonės turi savo partijas, o žmonių draugai šunys, kurių, kaip jau buvo minėta, yra trigubai daugiau, iki šiol visi nepartiniai.
- O katės? - nedrąsiai pasidomėjo buvęs buhalteris Makavykas.
- Prašyčiau be provokacijų! - susiraukė Tuncius. - Katės - prisiplakėlės. Ir, turiu jums prisipažinti, mūsų asociacija, nors ir siekia kačių ir šunų lygių teisių, vis dėlto pirmenybę teikia šunims. Žinoma, ateityje kalbėsime ir apie kates, bet turbūt tik tada, kai šunys jau bus tapę politikais.
- Politikais? - netikėtai išsprūdo man. - Taigi jie tik loti sugeba...
- O ar to maža? - atrėmė Tuncius.
Savo trigrašį įkišo direktorius Tūzikas: - Reikia radikalių pasiūlymų. Metas steigti šunų partijas!
- O kokiu principu tas partijas steigti? - sucypė Mikas Makavykas - man net pasirodė, jog tai jo Špico balsiukas iš dešinės kišenės.
- Įmanomos trys partijos, - pagaliau pareiškė savo nuomonę ,,Super prodakšen" direktorius, gal tikėdamasis, jog partiniai šunys suės daugiau ,,Pedigree". - Pagal rūšis. Pavyzdžiui, Komandorų partija sujungtų tarnybinius šunis ir, jei norėtų, galėtų būti dešinioji - neišsemiamas valdininkų resursas.
- O kas stovėtų kairėje? - susidomėjo Mikas.
- Seteriai. Tai yra Seterių partija suvienytų medžioklinius šunis. Juk yra šiokia tokia analogija su mūsų nūdieniu gyvenimu - garsiausi medžiotojai susibūrę kairėje pusėje.
- O centras? Kas centre? - sunerimo Makavykas.
- Pinčerių ir šnaucerių sąjunga.
- Ką? - išpūtė akis Mikas. - Tai koks čia centras iš nepajėgių dekoratyvinių? Kas norės, tas galės skriausti mano Špicą.
- Stipraus centro ir nereikia! - nenusileido Tūzikas. - Centras turi būti toks, kad judriai svyruotų - į kairę, į dešinę, vėl į kairę...
- O prie ko glausis kaimiškieji kiemsargiai? - atsargiai pasiteiravau.
Mano Reikaliukas atlaidžiai nusišypsojo, Tūziko rotveileris Achilas dar labiau sužvairavo, melancholiškai romantiškas Magnolijus priėjo prie artimiausios pušies ir pakėlė koją...
Stojo nejauki tyla, kurios metu visiems pasidarė aišku, jog kiemsargiai liks nepartiniai.
- Jeigu bus renkamas šunų Seimas, tai į jį galės patekti ir kiemsargiai, - lyg atspėjęs visų tylią mintį pasakė Ancis Tuncius.
- Ne, tik jau ne Seimas! - šoktelėjo Mikas. - Užtektų, pavyzdžiui, Žemesniosios palatos. Kadangi šunų trigubai daugiau nei žmonių, tai palatoje turėtų būti ne 141 seimūnas, o 423 šuniūnai. Tai būtų lojimas!
- Skaičiuoti tu moki! - pagyrė Miką Tuncius. - Tačiau iš kur paimti pinigų toms šunų partijoms ir Palatai išlaikyti?
- Iš mokesčių mokėtojų, - beregint sumojo Tūzikas. - Visur, net Amerikoje, viskas eina iš mokesčių mokėtojų kišenės. Užtenka įvesti specialųjį - šunų - mokestį. Kiekvienas mokėtojas mokės už tris šunis - nesvarbu, ar turi jis jų, ar neturi. Po dešimt litų kas mėnesį...
- Liko tik paskutinis klausimas: verta rinkti šunų prezidentą ar neverta, - toliau diskutavo Tuncius.
Deja, šis klausimas taip ir liko paskutinis, nes šeimų galvų ieškoti atėjo ponia Tuncienė bei ponia Tūzikienė, todėl ir mūsų kompanija beregint sumažėjo lygiai per pusę.
- Taip ir neapsisprendėme dėl prezidento, - nusiminė buvęs buhalteris.
- Nesikrimsk, Mikai! - nuraminau. - Šunų problemos neišspręsi vienu ypu, tik vieną kartą nubėgęs iki kiosko. Tau, Mikai, dar teks padaryti mažų mažiausia dešimt reisų.
