Remigijus RAINYS
Nebe pirmus metus rengiama aviacijos šventė "Žmogus paukštis" į Panevėžio "Istros" oro uostą sukvietė daugybę žmonių. Renginio šeimininkai sakė, kad buvo išsiuntę per pustrečio tūkstančio kvietimų su aviacija susijusiesiems žmonėms ir daugiau nei pusė jų atvyko. Keliasdešimt kartų daugiau žiūrovų užplūdo aerodromą ir jo prieigas, o Panevėžio rajono policijos komisariato Viešosios policijos pareigūnams teko gerokai paplušėti reguliuojant eismą šalia aerodromo nutiestos automagistralės "VIA Baltica" atkarpoje ir nurodant vairuotojams dar laisvas vieteles pasistatyti automobiliams. Žiūrovų netrūko jau penktadienio pavakare, kai įvyko pirmieji įskaitiniai vakariniai oro balionų skrydžiai. Dėl nugalėtojų vardų varžėsi dvylika patyrusių oreivių, kurie šeštadienio rytą varžybas pratęsė.
Rytą oro uoste vyko Lietuvos akrobatinio skraidymo "A" kategorijos varžybos, o 18 valandą prasidėjo aviacijos šventė, kurioje savo meistriškumą demonstravo iš visos šalies susirinkę mažosios aviacijos pilotai. Gausūs žiūrovai galėjo išvysti vieną iš nedaugelio Lietuvos karinių oro pajėgų naikintuvą, kelis kartus žaibu praskriejusį pro oro uostą, geriausių sportinės aviacijos lakūnų pasirodymus. Apdairesnieji skrydžius danguje stebėjo sėdėdami ant iš namų atsineštų patiesalų bei stiprindamiesi iš pintinių traukiamais valgiais ir gėrimais. Kitiems teko būriuotis apie "Kalnapilio" palapines ir už bokalą Kalnapilio "Premium" alaus mokėti po pusketvirto lito. Kiek mažiau smagurių sulaukė 7 litus už porciją prašę šašlykų kepėjai. O štai pigių ir ganėtinai skanių čeburekų po 1,5 lito išalkusiesiems trūko ir tekdavo ilgokai laukti naujos partijos.
Atvykusieji su vaikais turėjo iškęsti audringas savo atžalų atakas, mat aikštėje prie oro uosto pastato išrikiuoti prekeivių kioskai siūlė įvairiausius su aviacija susijusius žaislus ir lėktuvų modelius bei jų konstruktorius. Vyresnieji smalsiai apžiūrinėjo aviamodelistų surengtą sportinių modelių parodą. Mažyliai čia pat išbandė iš laidynės paleidžiamus mini sklandytuvus ir į orą kylančius sraigtasparnius, skraidino aitvarus. Plonesnių piniginių savininkų mažyliai, kol jų bendraamžiai suposi sūpynėse ar sukosi karuselėse, iki valios galėjo pasikarstyti ant aviacijos muziejaus eksponatų: netrūko drąsuolių, balansuojančių ant lėktuvų sparnų bei norinčių pasėdėti sraigtasparnio kabinoje ar pasukti jo sparnus. Mažųjų "lakūnų" buvo tiek daug, kad pernelyg užsibuvusius sraigtasparnio kabinoje išlipti ragino tebelaukiančiųjų savo eilės gimdytojai.
Šventės svečiai ir žiūrovai galėjo išmėginti tikro skrydžio jausmą, tiesa, už apžvalginius skrydžius teko mokėti. Kelių minučių skrydis lėktuvu Pa-28 kainavo 40, o AN-2 - 30 litų. Kol vyko parodomieji skrydžiai, į dangų net kelis kartus kilo Kauno "Avia Baltica" firmos sraigtasparnis Mi-8, nors vienam žmogui juo paskraidyti kainavo net 70 litų. Pagyvenę ūkininkai, netyčia atsidūrę sraigtasparnio pakilimo metu sukeltame oro sraute, apgailestavo, kad "toks agregatas dirba tuščiai, nors galėtų puikiausiai vartyti laukuose džiūstantį šieną". Aštrių pojūčių mėgėjai galėjo išmėginti akrobatinį skrydį sportiniu lėktuvu Jak-52, nors už tai reikėjo pakloti net 250 litų. Gerokai kauštelėjęs panevėžietis, pageidavęs "pasiskraidymo su figūracijomis", iš "Akistatos" korespondento išgirdęs kainą pasibaisėjo ir čia pat nesėkmingai pabandė apskaičiuoti, kiek už šią sumą galėtų nusipirkti alaus.
O tikrieji aviacijos gerbėjai įskaudusiais sprandais sunkiai nulaikydami galvas stebėjo sklandymo meistro Ginto Griauzdės bemotorio sklandytuvo aukštojo pilotažo programą, pasibaigusią itin pavojinga kilpa netoli žemės. Renginio vedėjas sakė, kad kai kuriose šalyse tokio triuko atlikėjas rizikuotų netekti skraidymo licencijos. Tikrą plojimų audrą sukėlė renginio šeimininko, legendinio piloto ir skraidymo mokyklos vadovo Vytauto Lapėno skrydis. Kadaise aviakatastrofoje siaubingai nukentėjęs ir koją praradęs lakūnas ne tik sugebėjo išgyventi, bet ir grįžo į lėktuvo kabiną. Kvapą gniaužiančias kilpas ir viražus oro uosto padangėje dovanų gautu Su-27 atlikęs V. Lapėnas žemėje buvo apsuptas gausaus gerbėjų būrio.
Nors dangus niaukstėsi ir grasino prapliupti lietumi, pirmieji lašai nukrito tik tada, kai žemėn nusileido gausus iš dviejų lėktuvų išmestas parašiutininkų desantas. Tarp pastarųjų buvo ir pirmąjį savo gyvenime šuolį atlikusi šešiolikametė Kauno Atžalyno vidurinės mokyklos moksleivė Natalija. Prieš šuolį mergina tikino, jog visai nesijaudina, ir šypsodamasi su drauge pozavo fotokorespondentams.
Lietus sutrukdė vakariniams balionų skrydžiams, tačiau jam pasibaigus į dangų pakilo grupinio akrobatinio skrydžio dalyviai. Pilotų trijulė ilgai tvarkė streikuojantį radijo ryšį, tačiau Robertas Noreika, Leonas Jonys ir Rolandas Paksas gedimus pašalino ir parodė įspūdingą programą. Šeštadienio vakarą vainikavo kantri muzikos ansamblio "Maksas ir kompanija" iš Garždų koncertas. Dar mažai kam pažįstami muzikantai sužavėjo publiką ir įsuko į šokio sūkurį. Dar ilgai pievose negeso laužai, prie kurių susibūrę žmonės paukščiai dalijosi savo prisiminimais ir ateities planais. Geros nuotaikos nesudrumstė net atokiau nuo oro uosto teritorijos kilusios muštynės, kuriose dalyvavo apie penkiolika alaus padauginusių ir kažko nepasidalinusių jaunuolių. Policijos pareigūnai mušeikas sutramdė per kelias minutes.
Niekas artėjančios tragedijos nenujautė ir sekmadienio rytą. Pasak rengėjų, po tiesiog fantastiškai pavykusių oro balionų skrydžių paaiškėjo nugalėtojai. Į prizinį trejetą pateko puikiai pažįstami oreiviai Leonas Simniška, Rimas Kostiuškevičius ir Arvydas Dirmeikis. Aviacijos šventė turėjo baigtis įspūdingu dar vienu parašiutininkų desantu bei iškilmingu uždarymu, tačiau netikėtai neišsiskleidė iš pusantro kilometro aukščio iššokusio 24 metų mažeikiškio Andriaus Bėkštos parašiutas. Pirminiais duomenimis, per 500 šuolių atlikęs I atskyrio sportininkas atsarginį parašiutą bandė išskleisti per vėlai, kai iki žemės buvo telikę tik trys metrai. 520 šuolis Andriui Bėkštai buvo lemtingas - vaikinas žuvo atsitrenkęs į žemę žaliuojančių linų lauke. Atsarginio parašiuto stropai buvo apsivynioję žuvusiam vaikinui apie ranką.
"Mažeikių naftos" priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje dirbęs Andrius Bėkšta parašiutininkų pasirodymuose turėjo dalyvauti jau šeštadienį, tačiau tą dieną vaikinas vežė trūkstamus dokumentus į Kauno technologijos universitetą, kur ketino studijuoti.
Aviacijos sportą renkasi drąsūs žmonės, puikiai žinodami, kokia su tuo susijusi rizika ir kad kartais įvyksta nepataisomų nelaimių. Bendras parašiutizmą propaguojančiųjų skaičius po tragedijos liko nepakitęs - A. Bėkštą simboliškai pakeitė pirmąjį šuolį atlikusi šešiolikametė, Tačiau, be abejonės, visiems būtų daug geriau, jei oreivystės entuziastų skaičius būtų padidėjęs. Šaliai atgavus Nepriklausomybę, A. Bėkšta - antrasis žuvęs parašiutininkas.
