Viktorija Š. ir jos motina Zina K. klausia - ar gali įvykti teismo sprendimo priėmimas už akių ir ar susitarus parduoti nekilnojamą turtą, žmogus, sumokėjęs avansą, gali jį susigrąžniti, jei per 2 metus nekilnojamojo turto taip ir nenusipirko?
Sprendimo už akių priėmimą reglamentuoja Civilinio proceso kodekso 285 straipsnis, kuriame teigiama, jog sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo tokio sprendimo priėmimo. Sprendimas už akių taip pat gali būti priimtas dėl vieno ar kelių ieškovų ar atsakovų, kai šie, esant minėtoms sąlygoms, neatvyksta į teismo posėdį byloje, kurioje yra keli ieškovai ar atsakovai. Sprendimas už akių dėl neatvykusio atsakovo gali būti priimtas tik dėl tų ieškinio reikalavimų, apie kuriuos atsakovas buvo informuotas įstatymo nustatyta tvarka. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Teismas netenkina atvykusios į teismo posėdį šalies prašymo priimti sprendimą už akių ir atideda bylos nagrinėjimą, jeigu: 1) neatvykusiai šaliai nebuvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą; 2) iš neatvykusios šalies gautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, nurodant ir pagrindžiant neatvykimo į teismo posėdį priežastis, jeigu teismas šias priežastis pripažino svarbiomis. Sprendimo už akių nuorašas ne vėliau kaip per tris dienas nuo jo priėmimo dienos išsiunčiamas neatvykusiai šaliai. Neatvykusi į teismo posėdį šalis sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. 2. Pareiškime turi būti nurodoma: 1) teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; 2) šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; 3) aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes; 4) aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; 5) pareiškimą paduodančios šalies prašymas; 6) prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; 7) pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data. Teismui pateikiama tiek pareiškimo ir jo priedų kopijų, kiek yra kitų šalių ir trečiųjų asmenų.
Iki 2001 m. liepos 1 d. perkant nekilnojamąjį turtą buvo plačiai paplitę, kad pirkėjas užtikrindavo sutarties sudarymą rankpinigiais, tai įformindamas trumpu rašytiniu susitarimu. Neretai dar ir šiandien nekilnojamojo turto sandoriuose pardavėjas vietoje avanso iš pirkėjo norėtų gauti rankpinigius ir raštu patvirtinti tik patį pinigų gavimo faktą. Klaidingai manoma, kad tokiam dokumentui bus taikoma žinoma formulė: jeigu pirkėjas neperka suderėto objekto, rankpinigiai lieka pardavėjui, na o jeigu pardavėjas atsisako parduoti šį turtą, jis privalo sumokėti pirkėjui dvigubą rankpinigių sumą. Pagal dabar galiojančius įstatymus rankpinigiais negalima užtikrinti nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties. Be abejo, pasinaudoti netesybų formule šalys gali ir dabar, tačiau pagrindinis praktinis skirtumas tarp rankpinigių ir avanso yra tas, kad dabar mokėdamas avansą pirkėjas turėtų daug detaliau aptarti ir surašyti sąlygas, kuriomis jis moka avansą pardavėjui. Avansą derėtų mokėti tik po to, kai sudaroma rašytinė sutartis dėl būsimo suderėto objekto pirkimo, t.y. preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis. Paprastai tokios sutarties nereikia tvirtinti notariškai ir ji surašoma prieš pat pinigų perdavimą pardavėjui. Civilinio proceso kodekso 6 knygos 100 straipsnis numato, jog jeigu už sutarties neįvykdymą atsako davusi rankpinigius šalis, rankpinigiai lieka antrajai šaliai. Jeigu už sutarties neįvykdymą atsako gavusi rankpinigius šalis, ji privalo sumokėti antrajai šaliai dvigubą rankpinigių sumą. Be to, šalis, kuri atsako už sutarties neįvykdymą, privalo atlyginti antrajai šaliai nuostolius, įskaitant rankpinigius, jeigu sutartyje nenumatyta ko kita. Todėl, jei buvote sudarę preliminarią sutartį, rankpinigių arba avanso iš jūsų nebus galima atgauti, jūs teismo keliu galite reikalauti atlyginti žalą, kurią patyrėte kitai šaliai nesilaikius sutarties. Ir net jeigu nebuvote sudarę sutarties, rankpinigių atgauti praktiškai neįmanoma.
