It reakcija į suaktyvėjusias militaristines jėgas ir veiksmus, šiemetinės karikatūrų parodos (Dailininkų sąjungos galerija, Pamėnkalnio g. 1/13) tema ir motyvas - visokiausi kariūnai. Nusprendžiau pasižiūrėti, spiriama įdomumo, kaipgi atrodo lietuviškas plastinis šmaikštumas. Ir ar išvis kaip nors atrodo. Mat karikatūros žanras šiandien toli gražu nėra toks klestintis kaip anksčiau.
Nors, pasirodo, parodoje pilna žmonių. Tiesa, ne taip jau pilna, kad trūktų oro, bet… Yra tokių meno šventovių, į kurias kartais per dieną teužsuka vienas kitas žiūrinėtojas.
Karikatūrų parodoje radau daugybę juokingų piešinių ir net truputį juokiausi. Keista, daugiau pralinksmėjusių ten nemačiau, todėl dabar gerai nežinau - ar buvo tikrai nejuokinga, ar žiūrovai, saugodami galerijos tvarką ir ramybę bei savo pačių orumą, buvo nusprendę nė nešyptelti.
Turbūt teisingiausia bus sakyti, kad karikatūros nebuvo liūdnos, bet truputį banalokos ir ne itin protingos, tad norint buvo galima puikiausiai pasilinksminti, antra vertus, katarsį pasiekti ne itin lengva.
Du svarbiausi karių gyvenimo dalykai, karikatūristų akimis, yra moterys (arba jų trūkumas) ir NATO. Rasite visokiausių interpretacijų. Bet dažniausiai kariškis - naivokas geraširdis, lyg ir nelabai susipratęs tėvynės (arba pasaulio, t.y. NATO) gynėjas. Galbūt išskyrus V. Bareikio nupieštą žinduklį, sėdintį krūtiningos mamos traukiamame vežimėlyje. Mamos mintis susikoncentruoja į virš jos galvos švytintį žodį HOLLYWOOD, vaikiščio - NATO.
Lietuvių karių nuotykiai įstojus į Šiaurės Atlanto draugiją įsivaizduojami kaip ištisas nesusipratimas, pradedant anglų ir žemaičių nesusikalbėjimu (how do you do? - kun saka?), baigiant bendru negabumu (A. Bunikio piešinyje vaizduojamas kažin koks veikiausiai Pietų Amerikos čiabuvių ežeras: kanoja juo plaukia erelio plunksna pasipuošęs indėnas. Ežero krantus supančiuose nendrynuose lindintys kariai nustebę: “Pagal žemėlapį turėtume būti kažkur netoli Prienų…”). Įdomu, kodėl visus karikatūristus apėmusi būtent tokia karių galimybių vertinimo tendencija? Turbūt vienintelis pozityvus gudraus kario atvaizdas - labai juokingai nupiešti didžiulėse gėlėse tūnantys snaiperiai (Z. Jonaitis).
Toliau, žinoma, moterys. Čia taip pat vyrauja vienakryptė tendencija. Labai ryški iliustracija - V. Beresniovo “triptikas”, kurioje bombų vaizdas kariūno galvoje pamažu transformuojasi į labai moterišką biustą. Priešingai susidūrimui su NATO, kurio veikiausiai prisibijoma, šalia moterų kareivis neretai vaizduojamas šaunus, apsukrus ir daug ką gebąs. Pro buto langą matyti aptvertas kiemas, kuriame vyksta karinės pratybos - laipiojama sienomis, šokinėjama. Pirmame plane - buto interjeras. Ant lovos sėdi gražiais naktiniais pasipuošusi ponia. Pro langą pas ją įsilipa praktiškai teorines žinias pritaikantis kariūnas (F. J. Samukas).
Tačiau, reikia pripažinti, kad net ir šioje srityje karikatūristai nėra linkę sureikšminti vyriškumo. J. Varno piešinyje - į karo tarnybą iškeliaujanti moteriškos lyties būtybė namie su vaiku ant ranku liekančiam vyrui grubiai pareiškia: “Sėdėk, boba, namuose”.
Apskritai susidaro įspūdis, kad paroda išties (kaip šiais laikais reta) atitinka savąjį pavadinimą - pasižiūrėjus akivaizdu, kad pulkas žengia linksmai, o visa kita yra žiūrovų asmeninis reikalas.
