Vienas iš tų moderniosios epochos menininkų, kurie Antrojo pasaulinio karo išvakarėse persikėlė į Ameriką, buvo Josefas Albersas. Atvykęs iš Bauhauzo aplinkos, tuo metu, kai Amerikoje klestėjo abstrakčiojo ekspresionizmo mada, jis tapo kitos įtakingos krypties – griežtojo abstrakcionizmo pradininku ir mokytoju.

Alberso sėkmės priežastis galbūt buvo jo atviras požiūris – Bauhauzo mokyklos ir intelektinės aplinkos ženklas: „Mąsto jis nuosekliai ir tvarkingai, bet linkęs eksperimentuoti“, rašė Edwardas Lucie-Smithas.

Kokią mokyklą, intelektinę aplinką ir ateitį kuria Vilniaus dailės akademija, paprastai yra diskusijų objektas. Tačiau pažvelgus į jaunąją jos studentų kartą, pasireiškusią keliuose pastarojo meto pristatymuose, tokiuose kaip „Mes ateinam“ ar „Entuziastai“, aišku, kad eksperimento toleravimas nėra jai svetimas. Dabartiniai skulptoriai gali leisti sau siuvinėti ryškias sintetines medžiagas ir, nukėlę figūrą nuo postamento, paversti ją seniu paralitiku, maudomu vonelėje; scenografai – deginti, laužyti ir laistytis; tapytojai – atsisakyti ir potėpio, ir spalvos, ir tradicinių siužetų, o vietoj to papuošti savo analinę angą gėlių puokšte. Apskritai jiems ir joms būdinga pasisakyti kokiais nors socialiniais, feministiniais, meno istorijos, konvencijų ir normų, tapatybės ir panašiais klausimais. O tai leidžia suprasti, kad nemaža dalis jaunų menininkų, aktyviai plepėdami, juda meno ir gyvenimo suliejimo tradicijos linkme ? la Claes Oldenburgas: „Aš esu už meną, kuris konstruoja savo formą iš paties gyvenimo bruožų, kuris susiveja ir išsitempia, ir akumuliuoja, ir spjaudosi, ir laša, ir yra sunkus, ir grubus, ir bukas, ir saldus, ir kvailas kaip pats gyvenimas“.

REKLAMA

„Lietuvos aido“ galerijoje eksponuojamos instaliacijos „4x4“ autorės, jaunosios kartos menininkės Agnė Kondrataitė, Elvita Brazdylytė ir Simona Kaunaitė imasi kitokio pobūdžio tradicijos ir žaidžia ne naratyvais ir tapatybėmis, bet materijomis ir kinetika. „Ši paroda yra pirmasis mūsų eksperimentas, jungiant keramiką su tekstile ir keičiant jų funkciją“, rašo jos savo prisistatyme. Vieną galerijos sieną užima juodais ir baltais kvadratais nuštampuota milžiniška drobė, o jos raštą it veidrodis atkartoja priešais ją, tarp dviejų kolonų galerijos viduryje, įtaisyta keraminė struktūra. Atsidūrus tiek tarp, tiek anapus jų, šiedu plokšti dariniai skleidžia optinius efektus, kurdami buvimo šachmatinio, juoda ir balta spalva bei čia iškylančiomis, čia įdumbančiomis formomis vibruojančio interjero viduje įspūdį.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų