"Man 72 metai, - rašo Monika A. iš Biržų. - Visą laiką kraujo spaudimas buvo normalus, o neseniai pajutau, kad jis ėmė kilti. Prastai jaučiuosi, skauda galvą, neturiu jėgų. Tačiau mano gydytojai tokia būklė turbūt pasirodė gera, tad ji neskyrė jokių vaistų - tik pasiūlė dietą, daugiau judėti. Man toks "gydymas" nepadeda. Patarkite, kaip kraujo spaudimą sureguliuoti?"
Pakilusio kraujospūdžio simptomai kurį laiką gali nepasireikšti išvis - liga (hipertenzija) nustatoma tik pamatavus kraujo spaudimą. Dėl to ši liga yra apgaulinga. Kita vertus, yra nemažai žmonių, kurie į padidėjusį kraujospūdį numoja ranka - nemano, kad tai rimtas susirgimas, todėl nesigydo.
Yra žinoma, jog jaunystėje ar vidutiniame amžiuje padidėjęs kraujospūdis labiau pasireiškia vyrams, po menopauzės - moterims, o sulaukus 75 metų šia liga serga apylygiai vyrų ir moterų.
Arterinė hipertenzija diagnozuojama, kai kraujospūdis stabiliai būna 140/90 mm Hg arba aukštesnis. Reikia įsidėmėti, jog kartais kraujospūdis gali laikinai pakilti (susijaudinus, patyrus stresą, išsigandus, išgėrus kai kurių vaistų ar kt.), tačiau po kurio laiko normalizuojasi.
Jei hipertenzija nesunki, o žmogus sveikas (nerūko, nepiktnaudžiauja alkoholiu, neserga širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, diabetu, jo kraujyje yra normalus cholesterolio kiekis ir kt.), jis kurį laiką (maždaug pusę metų) yra stebimas. Pacientui vaistų neskiriama - tik patariama, kaip maitintis (vengti perdirbtų, konservuotų maisto produktų, vartoti daugiau natūralių produktų, kalio turinčių razinų, persikų, džiovintų abrikosų, iki 6 gramų sumažinti druskos paros normą). Ir, be abejo, reguliariai mankštintis, daryti fizinius pratimus, tačiau vengti per didelių fizinių krūvių.
Jei tai nepadeda, gydytojas paskiria vaistų. Jie parenkami įvertinus ligonio bendrą būklę, atsižvelgiant į tai, ar jis neserga kitomis ligomis, ar nėra organų pažeidimų dėl lėtinių ligų ir pan. Pirmiausia skiriamos nedidelės vaistų dozės, stebima, ar jie tinka. Prireikus vaistai keičiami, skiriama jų derinių.
Laiško autorę turime patikinti, kad apie paciento būklę sprendžia ir gydymą skiria tik gydantis gydytojas. Jei jūsų kraujospūdis nėra ryškiai padidėjęs (gaila, jog neparašėte šių duomenų), jums iš tiesų galbūt pakanka laikytis dietos ir saikingai mankštintis.
Jei vaikas masturbuojasi
"Turiu problemą, - rašo motina, nenurodžiusi savo pavardės ir gyvenamosios vietos. - Savo trylikametį sūnų jau kelis kartus užklupau masturbuojantis. Gavo diržo - vis tiek daro savo. Kaip nuo šio įpročio atpratinti? Ar tai labai žaloja vaiko psichiką?"
Masturbacija, arba onanizmas - tai orgazmo sukėlimas dirginant savo erogenines zonas (paprastai - lytinius organus).
Miela mamyte, padarėte didelę klaidą, kad vaiką už tai baudėte. Netyčia užklupę taip darant vaiką, negėdinkite ir negąsdinkite. Nepersekiokite jo, neverskite, kad jis pasijustų esąs kaltas.
Psichiatrai masturbaciją laiko normalia lytinio brendimo pakopa. Ir jei tai tik pavieniai atvejai, visai nereikėtų dėl to jaudintis.
Visiems žinoma, kad lytinio brendimo amžiuje (o toks jūsų sūnus ir yra) paaugliai tampa hiperseksualūs. Kadangi jie dar nėra subrendę intymiems santykiams, išeities ieško masturbuodamiesi. Taip sumažinama nuolatinė fiziologinė įtampa.
Kas kita, jei bręstantis vaikas masturbuojasi labai dažnai, jei tai tampa įkyriu įpročiu, jei tampa sunku susivaldyti net viešose vietose. Vadinasi, kažkas jo gyvenime negerai, mat psichologai aiškina, jog masturbacija gali būti viena iš nervinės įtampos pasekmių.
Niekas nėra nustatęs ribos, kiek kartų per mėnesį ar savaitę masturbuotis - norma, o kiek - jau patologija. Svarbiausia, kad tai netaptų bręstančio jaunuolio svarbiausiu ir vieninteliu pomėgiu. Tokį paauglį reikėtų sudominti kita veikla - sportu, muzika, šokiais ir panašiai.
Anoniminės apklausos skelbia, jog tarp 13-14 metų amžiaus paauglių berniukų masturbuojasi apie 95 procentai. Toks įprotis išnyksta pradėjus intymų gyvenimą.
Beje, masturbuotis gali paskatinti ir išangės niežulys (dėl organizme parazituojančių kirmėlių spalinukių), ir grybelinės kilmės infekcinės lytinių organų ar alerginės odos ligos.
Kas geriau - sviestas ar margarinas?
"Esu girdėjusi, kad sviestas turi labai daug cholesterolio, todėl vyresnio amžiaus žmonėms jį geriau keisti į margariną, - rašo Viktoras B. iš Prienų rajono. - O ar sviestas tinka kepti?"
Sviestas turi ne tik daug cholesterolio, bet ir sočiųjų riebalų, o margariną sudaro nesočiosios riebiosios rūgštys, nedidinančios cholesterolio kiekio kraujyje. Reikia atminti, jog kuo minkštesnis margarinas, tuo daugiau jame nesočiųjų riebiųjų rūgščių.
Ant sviesto kepti nepatartina, mat jį kaitinant suyra vitaminas A, o įkaitintas iki 120 laipsnių karščio sviestas netgi įgauna toksinių savybių. Kepant geriausia naudoti aliejų (kukurūzų, rapsų, alyvų, saulėgrąžų).
Apie mažakraujystę
"Norėčiau plačiau sužinoti apie mažakraujystės išsivystymo priežastis ir tokios ligos gydymą", - rašo Lina Lingienė iš Vilniaus.
Mažakraujystės išsivystymo priežastys esti labai įvairios. Tai ir tam tikrų maisto medžiagų dienos racione trūkumas (arba kai tos medžiagos nepakankamai pasisavinamos), ir įgimti ar dėl ligų išsivystę kraujo gamybos sutrikimai, ir traumos, kai staiga netenkama daug kraujo. Pasitaiko, kai mažakraujystė išsivysto ilgai kraujuojant iš nosies ar iš išsiplėtusių hemoroidinių mazgų, sergant skrandžio opalige, esant virškinamojo trakto ar šlapimo takų pažeidimams.
Moterims mažakraujystę gali sukelti gausios ir ilgos menstruacijos - dėl to šia liga moterų serga daugiau nei vyrų. Kita vertus, manoma, jog dėl to, kad moterys per menstruacijas netenka daug kraujo, jos lengviau pakelia nukraujavimus po traumų ar operacijų.
Gan dažnai mažakraujystė išsivysto sergant piktybiniais augliais (kai iš jų kraujuoja, apnuodijamas organizmas, sutrinka normali kraujo gamyba). Mažakraujystę gali sukelti ir žarnyne gyvenantys parazitai (jie sunaudoja daug organizmui naudingų medžiagų). Kraujo gamybą gali nuslopinti ir didelės radiacijos dozės, vaistai nuo vėžio, kai kurie antibiotikai ir pan.
Visų pirma nustatoma tiksli mažakraujystės priežastis. Jei ją sukėlė kitos ligos, pirmiausia tos ligos ir gydomos. Jei mažakraujystė atsirado dėl geležies trūkumo organizme, skiriama geležies preparatų.
Skysti geležies preparatai pasisavinami geriau, jaučiamas menkesnis jų šalutinis poveikis. Jei pažeistas skrandis ar žarnynas, yra geriau geležies injekcijos.
Geležies preparatų negalima vartoti su kava, arbata ar pienu - šie skysčiai slopina geležies pasisavinimą. Jei vartojate vaistus, slopinančius skrandžio rūgštingumą, geležį gerkite praėjus ne mažiau kaip dviem valandoms. Vartojant geležies preparatus gali pasidaryti juodos išmatos, kartais užkietėja viduriai.
Jokiu būdu negalima geležį pradėti vartoti savo nuožiūra - būtinas gydytojo paskyrimas! Labai pavojinga perdozuoti geležies - žmogus pradeda vemti, viduriuoti, sunkesniais atvejais gali būti pažeistas žarnynas, niežti odą, išsivysto jos uždegimas.
