Kas laukia Žemės: atšilimas ar naujas ledynmetis? Vyrauja dvi viena kitai prieštaraujančios hipotezės.
Artėja šalčiai
Viena jų teigia, kad jau nuo 2012 metų Žemėje prasidės visuotinis atšalimas. Temperatūra pastebimai kris dėl nuolat mažėjančio saulės spindulių srauto. Tokią nuomonę išsakė Rusijos mokslų akademijos pagrindinės astronominės observatorijos bendradarbis Chabibulas Abdusamatovas.
Globalus atšalimas Europoje - ne naujiena. Jis buvo fiksuotas 1645-1705 metais visoje Europoje, Šiaurės Amerikoje ir Grenlandijoje. Tuo metu priežastys buvo tos pačios - Saulės aktyvumo sumažėjimas iki minimumo. Olandijoje tais metais užšalo visi kanalai, o Grenlandijoje dėl šalčių ir ledėjimo namus turėjo palikti dalis gyventojų. Pasak mokslininko, visi ženklai rodo, jog XXI amžiaus viduryje laukiamas panašus atšalimas.
Ch. Abdusamatovas primena, jog ilgalaikiai ir besikartojantys Saulės spinduliavimo svyravimai tiesiogiai veikia klimatą Žemėje. Todėl kas kelis amžius planetoje vis fiksuojami atšalimai ir atšilimai. Šių svyravimų analizė parodė, jog šiuo metu Žemė jau pasiekė savo visuotinio atšilimo maksimumą. Todėl dabar Saulės spindulių kiekis mažės ir temperatūra iš lėto kris.
Mokslininko teigimu, XX amžiuje Saulės spindulių ir jų energijos kiekis nuolat didėjo. Globalus Žemės klimato atšilimas - natūralus Saulės "gyvenimo" ciklas, o ne anomalija. Atšilimai ir atšalimai istorijoje - ne naujiena. Jie kartojasi kas tam tikrą laiką. Ch. Abdusamatovo nuomone, atšalimo pradžios galima laukti jau 2012-2013 metais. O apie 2035-2045 metus Saulės spinduliavimas pasieks savo minimumą.
Todėl tais metais prognozuojamas didžiausias temperatūros kritimas per kelis pastaruosius Žemės gyvavimo amžius. Lietuvos gyventojams ateinančio atšalimo įrodymas - šią žiemą užklupę šalčiai.
Tirpsta ledynai
Kita dalis mokslininkų teigia, kad klimatas Žemėje kasdien darosi vis šiltesnis ir kad jau galima kalbėti apie globalinį atšilimą. Štai paskutiniame žurnalo "Science" numeryje JAV nacionalinio atmosferos tyrimų centro ir Arizonos universiteto bendradarbiai tvirtina, kad iki 2100 metų Arktyje vasarą oro temperatūra bus tokia pat aukšta kaip ir prieš 130 tūkst. metų. Tada mūsų planetoje buvo paskutinis ilgesnis tarpledynmetis - staiga atšilusio klimato laikotarpis, o vandens lygis buvo 6 metrais aukštesnis negu dabar.
Specialistai sukūrė specialią kompiuterinę programą, kuria galima atkurti praeityje buvusius klimato pokyčius. Į šią programą suvesti duomenys apie ledynus, suakmenėjusias koralų liekanas ir kitus objektus, kurie gali suteikti informacijos apie geologinės praeities klimato kaitą. Teigiama, kad sukurtoji programa yra patikima, nes ja pavyko nustatyti klimato pokyčius, kadaise buvusius žemėje.
Panašią hipotezę pateikia ir Didžiosios Britanijos mokslininkai. "Pastarieji 100 metų yra labiau nei bet kada stebintys. Tai plataus masto šilumos išplitimo laikotarpis, užfiksuotas visuose to meto šaltiniuose, kuriuos mes tyrėme", - pažymėjo Rytų Anglijos universiteto tyrėjų klimato kaitos grupės mokslininkas Timothy Osbornas. Jis pridūrė, kad nors gauti duomenys yra labai tikslūs, jų neįmanoma su niekuo palyginti, nes praeityje nėra buvę nieko panašaus.
Įdomu tai, kad siekdama nustatyti pasaulinio klimato pokyčių tendencijas Anglijos mokslininkų grupė naudojosi duomenimis, paimtais iš Nyderlanduose ir Belgijoje per pastaruosius 750 metų gyvenusių žmonių dienoraščių, kuriuose atskleidžiamos, pavyzdžiui, tikslios datos, kada buvo užšalę vandens kanalai. Mokslininkams oro temperatūros svyravimus per pastarąjį tūkstantmetį atskleisti padėjo ir ilgaamžių visžalių medžių rievių tyrimai Skandinavijoje ir Sibire.
Kuo gresia atšilimas
Visuotinis klimato atšilimas taip pat gali turėti įtakos dideliam jūrų užterštumui, natūralių ekosistemų suirimui. "Didesnis nei vieno laipsnio atšilimas gali greitai sunaikinti ekosistemą ir rūšių įvairovę, - teigia Vokietijos Potsdamo klimato įtakos tyrimų instituto darbuotojas Billas Harė. - Apie dviejų laipsnių atšilimas gali sukelti ekosistemos griūtį, o tai paskatins badą ir vandens trūkumą. Tokiu būdu kiltų ir socioekonominės problemos, ypač besivystančiose šalyse".
"Atrodo, kad žmogui vienas laipsnis nieko nereiškia, bet apskritai tai yra labai daug - keičiasi metų laikai, vienur kritulių sumažėja, kitur padaugėja", - laikraščiui "L.T." sakė klimatologė A. Galvonaitė. Jos teigimu, yra tikimybė, kad dėl klimato pasikeitimų šiek tiek pasislinktų gamtinės zonos - aukščiau pakiltų miškastepės ir stepės, plėstųsi dykumų plotai. Tačiau reikia turėti omenyje, kad visa tai tik galimybės ir prielaidos. Tokį reiškinį, kaip sunkiai prognozuojama klimato kaita, labai sunku numatyti ir apibrėžti.
Dėl šiltėjančio klimato kyla vanduo ir Baltijos jūroje. Per pastaruosius 30 metų ties Klaipėda jis pakilo net 10 centimetrų. Specialistai įspėja, kad pajūryje sunki padėtis susidarys, kai vandens lygis pakils 60 centimetrų. Tuomet tiesiog neliks paplūdimių.
Internero portalas "Delfi" pranešė, kad dėl šiltėjančio klimato Lietuvoje ims augti ne kviečiai, o kukurūzai. Pasak Lietuvos žemės ūkio universiteto aplinkos instituto direktorės Vidos Rutkovienės, nors ši mintis šiandien atrodo juokinga, tai realu.
"Jei aplinkos apsaugos specialistai nieko nedarys ir klimatas bėgant metams toliau šiltės, pas mus gali pradėti augti pietų kraštams būdinga augmenija. Jau dabar pastebima, kad mažėja spygliuočių. Juos gali pakeisti lapuočiai", - kalbėjo V. Rutkovienė.
Pasak jos, jau dabar jaučiamas atmosferos pokytis dėl teršiamos aplinkos. "Jei nieko nebus daroma, pasaulį ir toliau krės įvairios stichinės nelaimės", - įsitikinusi V. Rutkovienė.
