Sigitas STASAITIS
Kaip sureaguotumėte pakviestas į savo laidotuves, kuriose rastumėte ir savo portretą, ir vainikus, ir net grabą su... savim? Toks komiškas košmaras nutiko Žemaitijoje. Kliedinti pensininkė nepažino savo mirusio vyro ir pavadino jį velionio draugu Steponu Jukniu. Artimieji Stepą pašarvojo ir laidotuvėse netrukus pasirodė gyvas numirėlis...
Mažeikiuose gyvenantis Juozas Juknys (34 m.) spalio 22-ąją, ketvirtadienį, sužinojo apie nelaimę - mirė vyresnysis brolis Steponas. Paskambinę ir iš morgo pasiimti lavoną pasiūlę policininkai lakoniškai paaiškino, kad Steponas užsuko išgerti pas pažįstamą senuką Antaną Budrį į Daubiškius (Akmenės r.). Naktį į spalio 17-ąją, iškart po vidurnakčio, bute kilo gaisras, kuriame brolis ir žuvęs.
Mirė tai mirė, nebeprikelsi. Artimųjų padedamas Juozas nedelsdamas ėmėsi organizuoti laidotuves. Pirmiausia iš pareigūnų vyras gavo mirties liudijimą, kuriame juodu ant balto parašyta, jog 57 metų Lietuvos pilietis Steponas Juknys baigė savo žemišką kelionę apsinuodijęs smalkėmis.
Policininkai J. Juknį pavaikė tarp Mažeikių ir Naujosios Akmenės komisariatų, kol galop mažeikiškis brolelio palaikus rado Mažeikių morgo šaldytuve. Vos Juozas žvilgterėjo į sanitaro iš šaldytuvo ištrauką žuvusiojo kūną, užsiėmęs burną atatupstas nėrė į gatvę - palaikai atrodė labai kraupiai, žmogaus buvo visai neįmanoma pažinti.
J. Juknys į paskutinę kelionę brolį lydėjo gražiai. Sudegėliui nupirko gražų karstą, kostiumą, užsakė Mišias bažnyčioje, giedorius, dūdų orkestrą, iškasti duobę Alkiškių (Akmenės r.) kapinaitėse. Kavinaitėje susitarė ir dėl gedulingųjų pietų. Laidotuvėms gavo 750 litų pašalpą, tačiau pinigų neužteko.
Spalio 22-ąją, penktadienį, velionis buvo gražiai pašarvotas Mažeikių gedulo namuose priešais "Sodrą". Atsisėdęs prie karsto Juozas prisiminė, jog į šermenis nepakviesta Stepono žmona. Vyras težinojo, jog ji gyvena kažkur Kauno rajone, tad užgulęs telefoną net kelias valandas skambino artimiesiems ir pažįstamiems, kol sužinojo našlės telefono numerį.
- Steponui blogai, - pradėjusiam pokalbį su broliene Juozui ilgai nesivertė liežuvis pranešti apie jos vyro mirtį. - Matau, tu nieko nežinai, bet jam labai blogai.
Žmona niekaip negalėjo suprasti, kas gi galėjo tokio blogo nutikti sutuoktiniui.
- Tai vėl policija tą žaltį suėmė? - atsiduso žmona.
Ką čia slėpti, S. Juknys teistas 11 kartų. Į laisvę jis grįžo tik šiemet spalio 1-ąją. Aplankęs žmoną jai pranešė susiradęs darbą pas ūkininką Telšių rajone ir po 5 dienų išvyko ten uždarbiauti. Abu žadėjo susitikti per Vėlines vyro tėviškėje Akmenės rajone.
Įkvėpęs J. Budrys žmonai ištarė, jog žymiai blogiau:
- Steponas nesuimtas. Mirė. Sekmadienį. Atvažiuok, rytoj laidojam.
- Kaip mirė sekmadienį, jei aš su Stepu prieš pusvalandį kalbėjau telefonu? - nieko nesuprasdama paaiškino žmona. - Jis sakė esąs gyvas ir sveikas, dirba pas ūkininką prie Telšių!
J. Budrys, žinoma, nedelsdamas paskambino Steponui. S. Budrys atsiliepė ir nedelsdamas ėmė ruoštis į savo paties... laidotuves. Išgirdęs, kur taip skubiai išsiruošė samdinys, ūkininkas irgi sutriko - "ir kokių tik "cūdų" ant to svieto nebūna".
Brolio Juozo atsiųsta mašina atskubėjęs į Mažeikius, Steponas truputį drebančiom kojom įėjo į gedulo namų salę. Buvo vėlus penktadienio vakaras, beveik naktis. Apšviestas žvakių liepsnos nuo sienos į gyvąjį... velionį žvelgė jo paties portretas su juodu kaspinu. Ir pavardė užrašyta, ir vardas. Kiek žemėliau - pranešimas, kad laidotuvės įvyks spalio 23-iąją, šeštadienį, 14 valandą 30 minučių.
Iš nuostabos išsižiojusiems giminaičiams stebeilijant, priėjęs prie karsto S. Juknys pažvelgė į apanglėjusį "savo paties" veidą ir tarė frazę, kuri dabar keliauja iš lūpų į lūpas po visą Žemaitiją:
- Ne, grabe guliu tikrai ne aš!
Šermenys virto kuriozu. Pralinksmėję broliai nuskubėjo į Mažeikių policiją, kur tėškęs ant stalo savo mirties liudijimą S. Budrys pareikalavo jį išbraukti iš ano pasaulio gyventojų sąrašo. Kadangi prisikėlimas iš mirusiųjų - pateisinama priežastis, Steponas buvo išgėręs ir pareigūnai nedrįso "negyvėlio" už tai bausti. Policijoje gyvasis velionis triukšmingai piktinosi, reikalavo parašyti protokolą ir paaiškinti, kas guli grabe su jo pavarde.
Netrukus policininkai dabar jau nežinomą numirėlį su visu karstu ir kostiumu išvežė pailsėti į morgo šaldytuvą, o patys pradėjo tyrimą.
Išsiaiškinta, jog po gaisro į Daubiškius atvykę ir pamatę, koks laukia darbelis landynėje, Akmenės rajono PK kriminalistai tikrai neapsidžiaugė. Nelaimė įvyko kaimo Sodų gatvės 2-uoju numeriu pažymėtame dviejų aukštų mūriniame name, Budrių šeimos bute. Pastaruoju metu ten gyveno 76 metų Antanas Budrys, metais jaunesnė jo žmona Stanislava Antanina Budrienė bei du sūnūs: Algimantas (41 m.) ir Sigitas (39 m.) Budriai. Visi keturi jau seniai prasigėrę, o butas paverstas landyne. Visuose kampuose - krūvos skarmalų, kuriuose veisiasi blusos. Netrūksta ir musių, nes atvira džiova serganti senoji S. A. Budrienė dažnai guli apsišlapinusi ir net nusituštinusi į kelnes.
Prieš porą savaičių tame bute jau buvo kilęs gaisras, tačiau, matyt, nė pragare Budrių nereikia - užuodę dūmus kaimynai laukan išvilko visus keturis girtus knarkiančius Budrius ir dar kažkokį sugėrovą. Spalio 17-osios naktį naują gaisrą virtuvėje vėl gesino kaimynai, tačiau šįkart ant grindų rastas lavonas apanglėjusiu veidu. Atvykę policininkai bute, be lavono, rado tik S. A. Budrienę. Senutė pareiškė miegojusi ir kas sukėlė gaisrą, nemačiusi. Pažvelgusi į numirėlį ji pareiškė, jog tai pas jos vyrą išgerti užsukęs Steponas Juknys. Išvežę lavoną į morgą policininkai atvyko kitą dieną ir visiems rodė morge padarytą sudegėlio nuotrauką. Senoji Budrienė pakartojo, jog tai Stepas. Klausiama, ar kartais sudegė ne jos vyras Antanas, Stanislava Antanina tik numojo ranka:
- Mona Ontanis po gaisra buva pariejis i da gulieja šali manys.
Kiti - amžinai girtas Algis Budrys, kaimynas, amžinai girtas Antanas Mažonas (66 m.), kaimynas, dažnai girtas Arūnas Bagdonas (35 m.) - irgi tvirtino, jog sudegė Steponas Juknys. Ir ginkdie ne senasis Antanas Budrys - tas buvęs visai kitoks, be dantų. Tik amžinai girtas Sigitas Budrys nieko nepažino - jis nekalba.
Taip ir įvyko klaida. Sakykit, o ką reikėjo policininkams daryti - niekas nežinojo, jog senoji Budrienė kliedi, o landynėje nėra nė vienos senojo Budrio nuotraukos, tik senoviškas portretas. Nei našlė, nei sūnūs negalėjo pasakyti senojo Budrio nė vieno požymio.
Atvykęs į Daubiškius "Akistatos" korespondentas senąją Budrienę rado lovoje. Kambarys dvokė šlapimu bei išmatomis, ant ligonės smaginosi nutūpęs pulkas musių. Gerai įsižiūrėjus buvo galima pamatyti ir vieną kitą bluselę. Pakėlusi iš migio bei išėdų krūvos galvą, Stanislava Antanina pakartojo, kad jos vyras gyvas, tik kažkur išėjęs. Jau savaitė. Tačiau pareis - ne naujiena. Ir po gaisro buvo... Atvykę policininkai norėjo vežtis Antaną Budrį į lavoninę atpažinti tėvo, tačiau negalėjo - sūnus buvo per girtas. Liepę rytą laukti su pasu ir blaiviam (tai naivūs optimistai!), pareigūnai išvažiavo.
J. Juknys korespondentui pasakė, jog niekas iš pareigūnų dėl klaidos neatsiprašė, jis tarsis su advokatais, kaip priversti policiją atlyginti bent laidotuvių išlaidas. Labiausiai nerimo "gyvasis velionis" Steponas, Daubiškiuose po kiemą vaikščiodamas su buteliu stipriausio alaus. Policininkams pažėręs tiradą keiksmų, senas "zekas" pareiškė teisme iš policijos reikalausiąs mažiausiai 20 000 litų kompensacijos už moralinę žalą. Amžinai girti A. Mažonas su dažnai girtu A. Bagdonu linksmai vapėjo visokias nesąmones - matyt, jautė, kad netrukus bus proga išgerti laidojant senį Budrį. Sutrikę vaikščiojo tik broliai Algimantas su Sigitu. Algio akyse vis sužibdavo ašara, nebylys Sigitas užsidarė kambaryje ir žiūrėjo į sieną. Seniūnijoje prasidėjo pasitarimas, kaip palaidoti tikrąjį velionį - Antaną Budrį...
Sumaišyti numirėlius - ne naujiena. Prieš porą metų Šiaulių morgo sanitarai, ruošdami šarvojimui, sumaišė artimųjų atneštus drabužius, kuriais rengė dvi veliones. Kai atvykęs su karstu pasiimti mamos padorus kaunietis pastebėjo, kad jo duotais drabužiais aprengta ne jo mama, buvo per vėlu. Keliomis valandomis anksčiau atvykusi paimti savo močiutės sesers jauna šiaulietė nepažino, kad jai atiduotame karste guli visai svetima moteris. Šiaulietė svetimąją pašarvojo vos valandai ir paskubomis palaidojo anksčiau, nei klaidą pastebėjęs kaunietis ėmė lakstyti ieškodamas motinos. Išgirdusi, kas įvykę, šiaulietė kauniečiui ramiai pasiūlė dabar palaidoti jos giminaitę ir... apsikeisti kapais. Nė už ką nesutikęs ir sukėlęs triukšmą, kaunietis privertė velionę iškasti ir perrengti, po ko mamai surengė antrąsias laidotuves.
Autoriaus nuotr.
Šie prie namo mėšle besikapstę paršeliai gyvena švariau nei Budrių šeima.
(3parsiukai, 3parsiukai+);
Neįtikėtina istorija prasidėjo šiame Daubiškių kaimo name, kur butą landyne pavertę geria Budriai.
(Daubiskiai);
Nei senoji S.A. Budrienė, nei jos sūnūs Sigitas ir Algimantas nuotraukoje nepažino savo sudegusio tėvo.
(Budriai-2);
Džiova bei sąnarių ligomis sergančią S.A. Budrienę korespondentas rado išmatomis dvokiančioje lovoje aptūptą musių.
(Budrienė-03; -05; 07);
Kuriozas įvyko dėl to, kad niekas nežinojo, jog senutė kliedi.
(Budrienė-13, 14);
Algimantas Budrys iki paskutinės minutės netikėjo, kad tėvas žuvęs.
(BudrysA; BudrysA+2);
Į savo laidotuves atvežtas Steponas Juknys apsidžiaugė įvykusia klaida.
(JuknysStep-1; 05; 06; 08);
Pašarvojęs "brolį" Juknys Juozas netrukus jam paskambino telefonu.
(JuknysJuoz-2; -3);
Kaimynui A. Mažonui nesvarbu, ką laidoti - vis proga išgerti.
(Mazons);
Dažnai girtas A. Bagdonas su amžinai girtu A.Mažonu po įvykio mielai žurnalistams pasakojo, kaip kas buvę.
(BagdonsA-3);
Virtuvėje, kur prie krosnies sudegė A. Budrys, panaši į kiaulidę.
(Virtuve-4; -5)
