Irena ZUBRICKIENĖ
Įžvalgūs Marijampolės teisėsaugininkai, tirdami vieno apiplėšimo istoriją, atkreipė dėmesį, kad panašiu braižu (įsibrovus per langą) beveik prieš pusantrų metų tame pačiame krašte buvo įvykdytas ir kitas nusikaltimas, iki šiol laikytas "tamsiu". Prireikė tik kelių pokalbių, ir senasis nusikaltimas, kurio pasekmės - žmogaus mirtis, buvo atskleistas. Prieš kelias dienas įtariamasis prisipažino. Jis šiuo metu leidžia dienas už grotų, nes ką tik yra nuteistas laisvės atėmimo bausme už minėtą apiplėšimą.
Tas įtariamasis - tai nepilnametis Balsupių kaimo gyventojas Vilmantas K. (16 m.), kuris tada buvo vos penkiolikos metų, šios sukakties tuokart sulaukęs vos prieš 12 dienų iki sunkaus nusikaltimo.
Lemtingąjį vakarą Balsupių kaimo gyventoja Marytė Medelytė (84 m.) ir jos sūnus Vytautas Medelis (56 m.), kurį vietos gyventojai mieliau vadindavo Liepuku (pagal pavardę), pažiūrėję televizijos programų, prieš vidurnaktį nuėjo miegoti. Abu nakvodavo skirtinguose kambariuose. Apie pirmą valandą į motinos kambarį atėjęs sūnus ją pažadino ir stebėdamasis pakvietė skubiai ateiti pasižiūrėti, kas jam nutikę. Vytauto kambaryje motina pamatė ant grindų kraujo balutę, o sūnaus lūpa buvo ką tik prakirsta. Vytautas dar parodė, kad jam peiliu sužalota krūtinė ir pilvas. Tarsi pats netikėdamas tuo, ką sako, vyras paaiškino, kad gavęs mušti - savuose namuose, ramiai miegodamas! Jis pasakojo, kad naktį prabudo nuo vėsumos. Pakilęs uždaryti lango, iš karto netikėtai gavo kelis smūgius ir dar spėjo pamatyti pro jį skubiais judesiais prašmėžavusią figūrą iššokant per langą ir pradingstant. Vytautas tamsoje tegalėjo įsidėmėti kambaryje šeimininkavusio asmens ūgį, stotą. Motinai sūnus dėstė, kad įsibrovėlis turėjęs naktį įlipti per langą, kurį Vytautas nuolat laikydavo atdarą, ir tikėtis kokio nors grobio. Tačiau nekviestas svečias nieko nepaėmė. Vis negalėdami suprasti, kas atsitiko, Medeliai vėl atsigulė. Prieš tai Vytautas, senutei motinai pašildžius vandens, apsiplovė kruvinas žaizdas.
Po pusvalandžio Vytautas vėl atėjo į motinos kambarį ir pasisakė, kad jam labai skauda peiliu sužalotas vietas bei silpna. Motina, pasitelkusi artimiausius kaimynus, naktį kreipėsi pagalbos.
Kiek vėliau Vytautas, ligoninėje kalbėdamasis su motina, sielojosi, kad jai tenka vienai sukinėtis namuose. Abudu svarstė, kad užpuolikas greičiausiai tikėjosi naktį surasti ir pagrobti kaip tik išvakarėse gautą Marytės pensiją. Vadinasi, įsibrovėlis turėjo pažinoti Medelius - žinoti, kiek žmonių namuose gyvena, kaip gyvena, kokiu būdu lengviausia patekti į namo vidų nepastebėtam. (Vytauto kambario langas - atokiau nuo gatvės, iš sodo pusės, palangė apaugusi krūmais.) Be to, užpuolikas pasišalino, kai tik Vytautas šūktelėjo motiną - vadinasi, nusikaltėlis baiminosi būti atpažintas senutės, turėjo būti vietinis.
Deja, einant karštomis nusikaltimo pėdomis, pareigūnams niekaip nesisekė surasti įtariamąjį. Kai jau atrodė, kad Vytautas sveiksta, nelaimėlis staiga mirė, ligoninėje gydytas gerą savaitę. Vyro sužalojimo aplinkybes tyrę pareigūnai teigė, kad po jo mirties jau reikia ieškoti ne šiaip sau smurtautojo, o žudiko. Specialistai nustatė, kad V. Medelio mirties priežastis - plaučiuose susidaręs kraujo krešulys, prieš tai patyrus durtinius ir pjautinius krūtinės bei pilvo sužalojimus.
- Vytauto mirtis mane sugniuždė, - po įvykio skundėsi tuokart seniai ligų kamuota M. Medelytė. - Nežinau, kaip toliau gyventi, nes likau visiškai viena. Va, gyvenu gedulo portretais apsistačiusi. Gyvenimas neteisingas man - turėjau du sūnus ir abudu pasilaidojau. Anas - septyneriais metais už Vytautą jaunesnis Jonas - prieš 27 metus mirė mįslingomis aplinkybėmis - buvo rastas mirtinai sušalęs, nes prieš tai buvo nukirstas motociklu ir paliktas.
Senutė guodėsi norinti likusias gyvenimo dienas praleisti senelių namuose ir vylėsi, kad pareigūnai vis dėlto išaiškins, kieno ranka atėmė niekam nekliudžiusio sūnaus Vytauto gyvybę. Jos noras išpildytas tik po pusantrų metų.
Dabar jau aišku, kad Vytautas mirė po netikėto susidūrimo su gerai pažįstamų kaimynų sūnumi ir vaikaičiu Vilmantu K. Pačiame gyvenvietės centre esančiame name, pirmajame aukšte, gyveno Medeliai, o antrajame - Vilmanto tetos šeima. Tik per kelią gyvena Vilmanto močiutė, tėvas. Motina, sukūrusi kitą šeimą, įsikūrusi kitoje to paties kaimo vietoje. Vilmantas gyveno kartu su mama bei patėviu ir vyresne sese bei trimis jaunesniais naujosios šeimos vaikais. Tačiau paauglys jau keleri metai nevertino turimų gyvenimo sąlygų, neklausė mamos ir labiau buvo linkęs valkatauti, nenueiti į mokyklą, vagiliauti. Lemtingąjį vakarą jis irgi buvo pabėgęs iš namų ir jau kelias naktis slapčia nakvojo tetos ūkiniame pastate. "Tarzanui" reikėjo prasimanyti maisto arba pinigų. Taip kilo mintis pašeimininkauti tetos kaimynų Medelių kambariuose. Vilmantas žinojo, kad senutė lėtai vaikštanti, o Vytautas - ramus ir taikus, į stiklelį nespjaunantis vyras.
Prie Vytauto atdaro lango patykojęs, kada vyriškis atsiguls, Vilmantas, prieš tai užsukęs pas močiutę ir pasiėmęs peilį (esą jeigu Vytautas priešintųsi arba bandytų su juo susigrumti), įlipo per langą į kambarį ir, atsitūpęs prie Vytauto lovos, tamsoje dairėsi bei svarstė, ką galėtų nugvelbti. Staiga Vytautas atsisėdo lovoje, nes jam pasidarė per vėsu, ir pradėjo keiktis, kad atidarytas langas. Prie pat tūnojęs Vilmantas nelaukė, kada vyriškis išlips iš lovos ir užsidegs šviesą bei užklups "svečią", ir šoko prie jo su peiliu rankoje. Atlikęs juodą darbą, paauglys, nieko nepasiėmęs, spruko lauk per tą patį langą, kad tik nebūtų spėtas atpažinti.
Apie Vilmanto "žygdarbį" greitai sužinojo jo artimiausi draugai, tačiau visi jie buvo ramūs, nes esą po Liepuko mirties išgirdo kalbas, kad tuokart peiliu subadytas vyriškis mirė ne nuo patirtų sužalojimų. Neva arba dėl medikų kaltės, arba dėl to, kad gydomas ligonis toliau vartojo alkoholį. Paauglio bičiuliai didvyriškai tylėjo tik tol, kol pareigūnai vieno jų ir paties Vilmanto (abu į areštinę pateko dėl netolimame Skaisčiūnų kaime įvykdyto plėšimo, už kurį per dešimt dienų sulaukė teismo nuosprendžio - kalėti daugiau nei po dvejus metus) neprirėmė turimais įkalčiais. Dabar 16 - mečio Vilmanto laukia dar viena rimta bausmė. (Už vagystes ir plėšimą paauglys teistas jau tris kartus.) Jeigu laiku būtų ištirtos V. Medelio mirties aplinkybės, be skrupulų veikdavęs nepilnametis būtų sutramdytas anksčiau - būtų mažiau nukentėjusiųjų.
Abu sūnus palaidojusiai M. Medelytei dabar padeda gyventi jos kadaise žuvusio sūnaus Jono vienturtė dukra, gyvenanti Kaune.
Nuotrauka iš redakcijos archyvo.:
- M. Medelytei iš jos gyvenimo teliko gedulingi sūnų portretai
