Irena ZUBRICKIENĖ
Marijampolės rajono apylinkės teismas pasiuntė už grotų Gavaltuvos kaimo gyventoją Kęstutį Sabą (25 m.), ugnimi keršijusį pažįstamai netolimo Ašmenų kaimo šeimai. Tai jau antra šio dviejų mažamečių vaikų tėvo bausmė už tyčinį padegimą. Nors teismo psichiatrai nepateikė išvados, jog K. Sabas yra psichikos ligonis, Gavaltuvos kaimo žmonės jau dabar baiminasi padegėjo, greičiau nei po metų sugrįšiančio į namus.
Kilo noras keršyti
Praėjusių metų liepos 3-iąją K. Sabas namuose dirbo su keliais pažįstamais, o paskui gerokai išgėrė. Nutaręs palydėti talkininkus ir galbūt dar kur nors gauti išgerti, Kęstutis atsidūrė už kelių kilometrų esančiame kaime. Prieš vidurnaktį sugėrovai jį paliko ir patraukė savų namų link. Likęs vienas nenuorama Kęstutis nutarė aplankyti kitus pažįstamus, tačiau eidamas tikslo nepasiekė, nes jo dėmesį patraukė pakeliui pamatyta Ašmenų kaimo gyventojos Aldonos Stasės J. (65 m.) daržinė ir netoliese pastebėti sugrėbto šieno likučiai. Prisiminus, kad Aldona Stasė nuolat kaltindavo Kęstutį "vedant iš kelio" jos sūnų ir ne kartą išvijo, o šių namų šeimininkas kartą apkaltino Kęstutį traktoriaus tepalų vagyste, vėlyvam girtam praeiviui kilo noras "blogiečiams" atkeršyti. Pagalvojęs, kad padegus šieno likučius ugnis tuoj pat nušliaužtų daržinės link, Kęstutis atsisėdęs surūkė cigaretę ir čia pat numetė neužgesintą nuorūką. Kad būtų tikriau, jog kils gaisras, žiebtuvėliu dar padegė šieną ir nuėjo. Naktį laukais pėdinęs padegėjas pasiklydo, todėl pažįstamų Kudirkų namus pasiekė nelabai greitai. Atsisukdamas atgal vyras stebėjo, kada laukus nušvies didžiulio gaisro pašvaistė. Kęstutis tai pamatė, vos tik pravėrė Kudirkų namų duris. Siekti savosios pastogės padegėjas tą naktį neketino.
Patarė teismui, kaip nubausti
Kilęs gaisras buvusią medinę daržinę, dengtą šiferiu, gana greitai pavertė pelenais. Sudegė ir daržinėje buvęs šienas (apie 12 tonų), ir kai kurie ūkio padargai. Aldona Stasė J. patirtus nuostolius įvertino 10 000 litų. Pradėjus tirti įvykį nukentėjusieji iš karto nurodė spėjamą padegėją - K. Sabą. Žmonės buvo girdėję, kad šis vyras kartą jau sudeginęs net savo tėvų namus ir už tai atlikęs bausmę. Be to, nukentėjusieji prisiminė, kad kartą pas juos užsukęs neblaivus Kęstutis buvo labai įžūlus ir agresyvus - net tekę pagrasinti policija. O dar ir tas nenuslėptas įtarimas dėl traktoriaus tepalų vagystės... Aldonos Stasės J. namiškių manymu, Kęstutis buvo vienintelis, galėjęs jiems jausti kerštą.
Nukentėjusiųjų įtarimai pasitvirtino - iš pradžių pareigūnams nieko neužsiminęs apie gaisrą, kilusį po jo naktinių klajonių laukais, netrukus Kęstutis prisipažino. Vyras paaiškino, kad jo nusikalstamą poelgį paskatino alkoholis ir kerštas. Teismas šiuos "kaltininkus" įvertino - K. Sabui paskyrė vienerių metų laisvės atėmimo bausmę Pataisos namuose ir nuteistąjį suėmė teismo salėje. Beje, tardamas paskutinį žodį Kęstutis prašė teismo nebausti jo realia laisvės atėmimo bausme ir tikino, kad kur kas verčiau būtų jį, bedarbį, nuteisti viešaisiais darbais.
Nedėkingas įvaikis
Anksčiau tris kartus jau teistas K. Sabas beveik prieš ketverius metus grįžo į laisvę iš Pravieniškių "zonos", kur pusę metų kalėjo už analogišką nusikaltimą - tyčinį padegimą. Vyras pelenais buvo paleidęs savo tėvų Sabų gyvenamąjį namą, kuriame tuo metu glaudėsi ir pats su žmona bei mažute dukrele. Beje, Marcelė (68 m.) ir Juozas (78 m.) Sabai Kęstučiui - ne biologiniai tėvai, o įtėviai, gimdytojos atstumtą kūdikėlį įsivaikinę, kai šiam tebuvo vos keli mėnesiai. Gana vėlai šeimą sukūrę sutuoktiniai nebesitikėjo sulaukti savo atžalėlės, todėl tėvų šilumą nutarė atiduoti pamestinukui. Vaikelis augo laimingoje šeimoje, nieko jam netrūko, tik, anot pažįstančiųjų, ne pirmos jaunystės tėvai per daug jį lepino, viską leisdavo. Galbūt ir todėl, kad tikėjosi kompensuosią mažyliui už gimdytojų padarytą skriaudą. Sako, Kęstutis tėvams ilgai nekėlė jokių problemų, bet kai sužinojo savo kūdikystės paslaptį - tarsi jį kas būtų pakeitę. Vaikinas pradėjo vis dažniau išgėrinėti, atsikalbinėti namiškiams, ypač nepagarbus buvo senukui įtėviui.
Gaisrą įtėvių name Kęstutis sukėlė būdamas neblaivus. Iš vieno ūkininko parėjęs į namus jis nerimo - pradėjo užkabinėti savo žmoną Solveigą. Senieji Sabai žinojo, kad girtam sūnui po akimis geriau nesipainioti, todėl iš namų išėjo. Agresyviai nusiteikęs Kęstutis stumdė ir keikė žmoną, sudaužė elektros lemputę, auliniu batu išmušė virtuvės langus, pradėjo laužyti baldus. Galų gale jis pasigedo pas ūkininką uždirbtų dešimties litų ir pradėjo kaltinti žmoną juos paėmus. Solveiga patarė pamestų pinigų ieškotis po stalu. Kadangi kambaryje buvo tamsu, Kęstutis iš laikraščių susikrovė lauželį bufetėlyje ir padegė. Vyriškis stebėjo liepsną ir net gėrėjosi ja, kol galiausiai pradėjo snausti. Akimirksniu ugnis, plykstelėjusi aukštesne liepsna, išsiveržė iš bufetuko ir užgriebė nuo sienų atsilupusius tapetus. Kilo gaisras, kurį numalšino tik ugniagesiai. Iš buvusio gyvenamojo namo beliko degėsiai. Kartu sudegė baldai, televizorius, šaldytuvas, drabužiai, avalynė - abi šeimos patyrė apie 20 000 litų nuostolį.
Net ir atleidus namiškiams, po kurio laiko K. Sabas buvo nuteistas už sudegintą tėvų namą. Namiškiai tai sutiko graudindamiesi - aimanavo be jo neturėsią tėvus ir savo šeimą išlaikančio pagrindinio namų darbininko, prarasią viltį užsidirbti pinigų namui atstatyti. Tuo metu senieji Sabai ir Kęstučio žmona su dukrele įsikūrė laikinose pavėsinėse.
Kai Kęstutis sugrįžo į laisvę, namiškiai jam neprikaišiojo dėl praeities. Beje, sudegintas įtėvių namas Gavaltuvos kaime neatstatytas ir šiandien - abi šeimos gyvena tame pačiame kieme įsirengtose laikinose pastogėse. Turbūt tikėdama geresne šeimos ateitimi Solveiga Sabienė pagimdė Kęstučiui dar vieną vaikelį - dabar jau antruosius bebaigiantį Andrių (pirmagimei Samantai - šešeri). Deja, atlaidi moteris dabar vėl priversta savo kasdienybėje verstis viena su dviem mažyliais.
Gudrus "dailininkas"
Pirmą kartą teisme Kęstutis atsidūrė bene prieš šešerius metus. Tuokart vaikinas buvo teisiamas už tai, kad ne pagal paskirtį panaudojo savo gabumus dailei. Ant storo piešimo sąsiuvinio lapo jis šratinuku ir pieštukais nupiešė 10 litų kupiūrą - nukopijavo ją uždėjęs ant lango. Neblogai pavykusį gaminį Kęstutis pateikė netoliese gyvenančiai senutei, iš kurios pirko butelį degtinės. Močiutė pirkėjui davė prekę ir dar atkišo tris litus grąžos. Tik kai senutės artimieji suvokė 10 litų kupiūrą esant padirbtą, K. Sabas buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Dėl šio nusikaltimo "dailininkas" buvo išteisintas, nes teisėsaugininkai neįžvelgė nusikaltimo - esą grubiai nupiešta kupiūra buvo nė kiek nepanaši į tikrą pinigą, tik garbaus amžiaus močiutė apsižioplino... Galbūt pasijutęs nebaudžiamas Kęstutis vėl lengvai sukdavo nusikaltėlių keliu - iki šiol dukart buvo nuteistas dar ir už vagystes. Gavaltuvos kaimo gyventojai linkę manyti, kad dabar Kęstučio "liga" - ne tik vagystės, bet ir padegimai, todėl grįšiančio kraštiečio laukia baimindamiesi. ............................ P.S. Teismo nuotraukų neturiu, bet redakcijoje gali būti archyvinė Sabo nuotrauka - kai buvo rašyta 2000 m. kovo 28 d. ("Ak."- 25, "VA"- 13).
