Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės Pirmajame traumatologiniame skyriuje daugiau nei savaitę besigydžiusio 51 metų kauniečio Algirdo laukė sunki operacija - jam turėjo būti amputuotos abiejų kojų pėdos. Nors ligoninės medikai dėjo visas pastangas, šaltis padarė savo. Dėl šios nelaimės vyriškis turi kaltinti tiktai save patį, nes per vėlai kreipėsi į medikus. Jeigu ne greitąją pagalbą iškvietusi buvusi Algimanto žmona, pasekmės galėjo būti dar baisesnės. Su skaudžiu likimu bebandąs susitaikyti vyriškis "Akistatai" pasakojo gyvenąs Žaliakalnyje, apleistoje pašiūrėje. Vieną rytą (tada dar nebuvo didžiųjų šalčių) praplėšęs akis ir rankomis palietęs kojas nustėro - jos buvo šaltos lyg metalas, nejautrios. Tačiau pas medikus nesuskubo todėl, kad neturėjo paso... Toje pačioje 312-uoju numeriu pažymėtoje palatoje šią savaitę gydėsi dar keli panašaus likimo vyrai: 63 metų Algis (jau antrus metus gyvena metaliniame garaže, esančiame Technikos gatvėje, netoli Nepilnamečių kolonijos), dešimtmečiu jaunesnis Gediminas, 54 metų Zigmantas (vienintelis iš paminėtųjų turi šeimą ir namus Aleksote). Pastarajam medikai jau amputavo tris kojų pirštus. Vyriškis kojas nušalo kelias dienas besibastydamas po Kauno rajoną (aišku, buvo išgėręs ir nieko neprisimena). Tuomet buvo nulinė temperatūra, tačiau krito šlapdriba. Kiauruose guminiuose aulinukuose kojos stipriai sudrėko ir sušalo... Nuosavos pastogės neturinčiam ir nešildomoje vieno namo, esančio Vilijampolėje, palėpėje būstą suradusiam Gediminui šįkart pasisekė - nušalusias kojas medikų dėka jam pavyko išsaugoti. Vyriškis tikino praėjusį savaitgalį ėjęs pas pažįstamą skolintis batų - galvojo, gal šis turės kokius atliekamus. Tuo metu jis avėjo šlepetėmis. Deja, draugas į beldimą neatsiliepė, tačiau jo kaimynai, laiptinėje pamatę beveik basakojį, menkai apsirengusį, skausmu besiskundusį vyrą, iškvietė greitąją pagalbą. Ačiū jiems, antraip bet kokia pagalba galėjo būti pavėluota. Kalbinami vyrai neslėpė, jog pagrindinis tokių nelaimių kaltininkas - alkoholis. Prisigėrę "atsijungia", o kai pabunda iš gilaus miego, gelbėti kojas ar rankas jau būna per vėlu. Beje, jie tvirtino iš žmonių nesulaukią nei gailesčio, nei pagalbos. Pro nukritusį gatvėje žmogų (nebūtinai jis gali būti girtas) visi praeina net nežvilgtelėję, nepasidomi, ar nereikia padėti. Štai šiuo atveju policininkai žymiai humaniškesni - jie gulinčio žmogaus niekada nepaliks.
Nušalti galima ir nešąlant
Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės Traumatologijos punkto vedėjas Raimondas Kunickas pripažino, jog dauguma nušalusių žmonių - įvairaus amžiaus asocialūs asmenys, benamiai, į ligoninę atvežami tiesiai iš gatvės, tačiau ligoninės pacientais neretai tampa ir poledinės žūklės mėgėjai ar lauke dirbantys žmonės. Didesnę riziką greičiau nušalti galūnes (arba sušalti) turi visi, kuriems sutrikusi kraujotaka, susilpnėjęs jautrumas, sergantieji cukriniu diabetu, rūkantieji. Beje, vedėjo teigimu, nušalti galūnes (pavyzdžiui, kojas) galima ir nesant minusinei temperatūrai. Ir pirmiausia todėl, jeigu žmogus avi nepatogią, ankštą bei drėgną avalynę. Ne kiekvienas organizmas vienodai reaguoja į šaltį. Asocialūs asmenys dažniausiai labiau nukenčia todėl, kad yra labai išsekę, nusilpę (dėl prasto maitinimosi, žalingų įpročių, blogo poilsio), todėl juos gydant reikalingos didžiulės stiprių antibiotikų dozės, kraujo perpylimai, geresnis maitinimas ir t. t. Blogiausia tai, jog pačiais kritiškiausiais atvejais, kuomet amputuojamos galūnės, po gydymo žmogus tiesiog neturi kur išeiti, negali išsiversti be paramos. Medikai vis dėlto išlieka humaniški - tokio žmogaus į gatvę neišmeta ir, kaip patys prisipažįsta, išlaiko savo darbuotojų sąskaita. Kartais ligoninėse tokie nelaimėliai praleidžia pusmetį ar net ilgiau. Per tą laiką gydytojai, pagalbon pasitelkę socialinius darbuotojus, uoliai tvarko tokių ligonių invalidumo dokumentus, parūpina pasus, kad šie galėtų toliau vykti į slaugos ligoninę ar globos namus... Tai didžiulė socialinė bėda, sakė Kauno medikai, prognozuojantys, jog šiemet, kaip ir ankstesniais metais, sušalėlių netrūks.
