Be saiko žiūrėsi televizorių - suprastės regėjimas
"Mano giminaičiai televizorių anksti ryte įjungia, o vėlai vakare - išjungia, - rašo Danutė, nenurodžiusi gyvenamosios vietos. - Blogiausia, jog nuo televizoriaus ekrano akių neatitraukia net maži vaikai, kurie filmus kartais žiūri iki pusiaunakčio. Noriu pasiteirauti, ar toks besaikis televizoriaus žiūrėjimas ilgainiui neatsilieps vaikų regėjimui? Ilgas sėdėjimas prie kompiuterio turbūt irgi kenkia akims? Kokios akių ligos dėl to gali išsivystyti?"
Yra rekomenduojama tokia televizoriaus žiūrėjimo trukmė vaikams: iki 2 metų televizorių žiūrėti nerekomenduojama išvis; 2 - 3 metų vaikučiai televizorių gali žiūrėti ne ilgiau kaip 30 minučių per dieną; 3 - 5 metukų vaikams televizorių leidžiama žiūrėti ne ilgiau kaip 50 minučių per dieną; 5 - 7 metų amžiaus vaikai prie TV ekrano gali sėdėti ne ilgiau kaip 1,5 valandos, o 7 - 13 metų vaikai - ne ilgiau kaip 2 valandas (su pertraukėlėmis).
Atstumas iki televizoriaus turi būti ne mažesnis kaip 2,5 - 3 metrai. Jei televizoriaus ekrano įstrižainė yra didesnė nei įprastinė, ir atstumas iki televizoriaus turi būti atitinkamai didesnis. Televizorių reikia žiūrėti tik sėdint.
Mokyklinio amžiaus vaikai kompiuteriu gali žaisti ne ilgiau kaip 15 minučių (be pertraukos) ir ne ilgiau kaip vieną valandą (per dieną). Pažaidus 15 minučių, būtina daryti tiek pat minučių trukmės pertraukėlę, kurios metu akis būtina pamankštinti (pamirksėti, pažiūrėti į tolį, pasukti akių obuolius į vieną ir į kitą pusę, pabūti užsimerkus ir pan.). Kompiuterio ekranas nuo akių turi būti nutolęs ne mažiau kaip pusę metro, be to, ekranas turi stovėti taip, kad vaiko žvilgsnis būtų šiek tiek nukreiptas žemyn.
Kompiuteris, kaip ir televizorius, turi būti pastatytas tokioje vietoje, kad šviesa ant ekrano kristų iš viršaus, o šviesos šaltinis neatsispindėtų ekrane. Žiūrint televizorių ar žaidžiant kompiuteriu patalpa turi būti apšviesta.
Jokiu būdu negalima be saiko žiūrėti televizorių ar ilgai sėdėti prie kompiuterio, nes anksčiau ar vėliau nusilps regėjimas, kils trumparegystės grėsmė.
Trumparegiai mato ryškų vaizdą tik žiūrėdami iš arti, todėl jų akys labai greitai pavargsta. Ilgėliau pažiūrėjus televizorių ar padirbėjus kompiuteriu ima skaudėti aplink akis, maudžia judinant akies obuolį, akyse gali pradėti mirgėti (tarsi skraido musytės). Trumparegiai toliau esančius vaizdus regi neryškiai, todėl dažnai žiūri prisimerkę. Kai akies obuolio išorėje esantys raumenys nusilpsta, pradeda vystytis žvairumas. Ilgainiui gali atsirasti pakitimų akies dugne, gali pradėti varginti akių spazmai. Negydoma trumparegystė sparčiai progresuoja. Pažymėtina tai, jog kuo jaunesniame amžiuje trumparegystė pradeda reikštis, tuo sparčiau ši liga progresuoja. Pasitaiko, kai pakitimai akyse išlieka labai žymūs, ir toks žmogus prastai mato net su akiniais. Tokiems ligoniams gresia net invalidumas (darbingumo netekimas).
Negydoma, laiku nepradėta gydyti ar netinkamai gydoma trumparegystė gali komplikuotis į žvairumą, tinklainės pakenkimą ir atšokimą, kataraktą, glaukomą. Sunkiausia komplikacija - aklumas (regėjimo praradimas).
Vaikų regėjimu būtina rūpintis nuo pat kūdikystės. Kūdikį pas akių ligų gydytoją pirmą kartą patartina nuvesti, kai mažylis sulaukė vieno mėnesio, po to - pusės metų, vienerių, dvejų, trejų, šešerių ir septynerių metukų (jei gydytojas pastebės kokius nors pakitimus, nurodys apsilankyti dar dažniau). Mokyklinio amžiaus vaikams profilaktiškai pas gydytoją okulistą reikia apsilankyti vieną kartą per metus.
Pastebėjus, kad vaikas, žiūrėdamas į tolį, prisimerkia, atkreipus dėmesį į tai, jog vaikas dažnai skundžiasi akių bei galvos skausmais (ypač smilkinio ar kaktos srityje), pas akių ligų gydytoją reikia vykti nedelsiant. Mat kuo anksčiau diagnozuojama trumparegystė, tuo lengviau sustabdyti jos progresavimą.
Keli patarimai, kaip išsaugoti sveikas vaikų akis: 1. Jokiu būdu neleiskite vaikams skaityti važiuojant, gulint lovoje ar valgant. 2. Drauskite vaikui žaisti žaidimus, esančius mobiliajame telefone. 3. Ribokite laiką, vaiko praleidžiamą prie kompiuterio ir televizoriaus. 4. Jei vaikas dirba kompiuteriu, privalo reguliariai daryti pertraukėles (po 30 minučių įtempto darbo - 5 minučių pertraukėlė). Pertraukėlės metu reikia padaryti akių mankštą - stipriai užsimerkti ir atsimerkti, minutę pamirksėti, pažiūrėti į tolį, ramiai atsisėsti ir užsimerkus pasėdėti. 5. Nusilpusias, pavargusias, perštinčias, ašarojančias akis puikiai atgaivina akių vonelės. Į dubenį pripilkite drungno virinto vandens (patartina į vandenį įlašinti kelis lašus ramunėlių antpilo) ir keliolikai sekundžių į tą vandenį panardinkite veidą. Vandenyje keletą kartų atsimerkite ir užsimerkite. Akių nuovargį pašalinsite akis apliedami drungnu vandeniu (pro žarnelę silpna srovele leisti vandenį ant abiejų akių). Akių vonelės tinka ir suaugusiesiems. Tiesa, šių procedūrų negalima skirti sergantiesiems glaukoma.
