Atopinis dermatitas - tai dažnai sutinkama lėtinė, linkusi pasikartoti, nuolat kintanti ir keičianti savo vietą odos liga, kuria, nepriklausomai nuo lyties, serga tiek vaikai, tiek suaugusieji. Kaunietis gydytojas dermatovenerologas Nauris Grušauskas atkreipia dėmesį, jog atopinis dermatitas, priešingai nei anksčiau buvo manoma, jau nėra laikomas alerginiu susirgimu.
Medicinos statistika teigia, jog atopiniu dermatitu serga kūdikiai maždaug nuo 3 mėnesių amžiaus, o apskritai ligoniukų vaikų, kenčiančių nuo minėtos odos ligos, - maždaug trečdalis! Gan dažnai pirmieji ligos požymiai gali pradėti reikštis ir sulaukus paauglystės - apie 14-17 gyvenimo metus.
Nemažai atopiniu dermatitu serga ir suaugusiųjų. Odos ligų specialistai skiria tris šios ligos formas: kūdikių, paauglių ir suaugusiųjų.
Pagrindinis ligos simptomas - odos bėrimas, kurį lydi stiprus, erzinantis niežėjimas. Kūdikiams ir mažiems vaikams paprastai išberia skruostus, rankytes, kojytes, pilvuką, tam tikras šlaunų vietas. Mažiesiems, anot gydytojo, būdingesnė vadinamoji šlapia ligos forma.
Vyresniems ligoniams dažniau beria kaklą, apie akis, sprando sritį, rankų bei kojų lenkiamuosius paviršius, bėrimas dažniau būna sausas. Ligos pažeista oda parausta, ima pleiskanoti, gali atsirasti mažyčių papulių (mazgelių). Išbertą odą labai stipriai niežti - kartais ligonis nusikaso net iki kraujo! Todėl gali prasidėti pūlinga infekcija, išsivystyti kitokia odos liga. Sunkesniais ligos atvejais gali pakilti kūno temperatūra, padidėja limfmazgiai, kūdikiai prastai miega, nepakankamai pailsi, todėl būna irzlūs, neramūs.
Kita vertus, atopiniu dermatitu sergantys ligoniai, nekalbant apie tai, jog labai kenčia nuo varginančio niežėjimo, dar jaučia ir didelį dvasinį diskomfortą, nes kai kurios ligos pažeistos vietos yra matomos aplinkiniams.
Pasak gydytojo dermatovenerologo N. Grušausko, maždaug pusei visų atopiniu dermatitu sergančių vaikų ir maždaug trečdaliui suaugusiųjų laikui bėgant išsivysto kitos sunkios lėtinės respiracinės alergozės, taip pat bronchų astma, šienligė ar kt. Taip sakant, atopinis dermatitas - tarsi minėtų ligų pranašas, palydovas.
Gydytojas N. Grušauskas atkreipė dėmesį, jog yra įrodytas paveldimas polinkis sirgti atopiniu dermatitu. Vadinasi, jei šia liga sirgo tėvai, didelė tikimybė, kad sirgs ir vaikai.
Ligos eigą ir pobūdį, simptomų stiprumą nulemia kiekvieno organizmo individualios savybės, odos struktūra, imuninis atsparumas. Nėra tiksliai žinoma, kokios priežastys gali lemti ligos atsiradimą ar paūmėjimą, tačiau manoma, kad maistas tam turi reikšmės. Todėl gydytojas N. Grušauskas, ypač kalbėdamas apie mažiausius ligoniukus, akcentuoja Dietos reikšmę. Kad liga nepaūmėtų, nerekomenduojama vaikų maitinti maisto produktais, kuriuose gausu baltymų (kiaušiniai, vištiena, žuvis, medus, jautiena). Labiau tinka maisto produktai, kuriuose yra lipidų (kiauliena, triušiena, kalakutiena, sviestas (su saiku), bulvės, bananai, obuoliai). Tėveliams esą nereikėtų baimintis, kad, apribojus kai kuriuos maisto produktus, jų vaikelis nukentės (dar nė vienas, girdi, nenumirė iš bado), tačiau geresnė savijauta - garantuota. Augdamas vaikas ir pats išmoks atsirinkti, kurie produktai tinka, o kurie sukelia ligos paūmėjimą (pastarųjų pats atsisakys). Pajutus, kad kai kurie maisto produktai provokuoja ligą, reikia jų atsisakyti arba bent sumažinti jų kiekius.
Atopiniam dermatitui būdingas sezoniškumas. Tai reiškia, kad liga gali "užsnūsti" vasaros laikotarpiu (šiuo laiku gali pradingti visi ligos požymiai), o paūmėti žiemą, pavasarį. Nustatyta, kad atopinio dermatito simptomus efektyviai slopina ultravioletiniai spinduliai, todėl šaltuoju metų periodu ligoniams gali būti taikomos kvarco procedūros. Tiesa, jas turi paskirti tik odos ligų specialistas, įvertinęs ligonio būklę, odos struktūrą, kitas individualias organizmo savybes, taip pat ligos pažengimo laipsnį.
Gydymas
Pagrindinis odos gydytojo tikslas, anot dermatovenerologo N. Grušausko, yra pašalinti odos niežėjimą. Skiriama specialių vaistų (kortikosteroidų), tačiau gydomųjų tepaliukų vartojimo dažnumą ir trukmę turi nustatyti tik gydytojas dermatologas (mat per ilgai vartojant šie vaistai organizme gali išprovokuoti neigiamų padarinių).
Kai niežulys praeina, skiriama specialių minkštinančiųjų medžiagų (įvairių gydomųjų kremų). Reikėtų atminti, jog antihistamininiai (priešalerginiai) preparatai dažniausiai neduoda reikiamo gydymo efekto.
Kai kurie ligoniai, anot gydytojo dermatovenerologo, klaidingai mano, jog dažnai maudantis oda tik dar labiau sausėja. Maudytis būtina, nes ne vanduo odą nusausina, o naudojamos netinkamos higienos priemonės! Patariama įsigyti bešarmio muilo, specialios dušo želės, tinkamų gydomųjų aliejų.
Profilaktika
Kalbėdamas apie atopinio dermatito profilaktiką gydytojas N. Grušauskas pataria vaikų kambaryje nestatyti dulkes labai renkančių minkštų baldų, langų nepridengti medžiaginėmis užuolaidomis (geriau žaliuzės), atsisakyti kilimų. Pažymėtina tai, kad ligos paūmėjimui didelę reikšmę turi švelniakailiai gyvūnėliai, ypač katės, todėl jei šeimoje yra sergančiųjų atopiniu dermatitu, šių gyvūnėlių nereikėtų laikyti. Dar vienas svarbus veiksnys - kad vaiko kambario temperatūra būtų šiek tiek žemesnė už įprastinę - apie 15-18 laipsnių šilumos. Patalpas būtina dažnai vėdinti.
Gydytojas dermatovenerologas atkreipė dėmesį į tai, jog atopiniu dermatitu sergančio vaiko savijauta labai daug priklauso nuo jį globojančių tėvelių rūpestingumo, supratingumo, dvasinės paramos.
Patartina naudoti tik šarmų neturintį muilą, vengti tiesioginio kontakto su skalbimo priemonėmis (naudoti gumines pirštines), nevilkėti šiurkščių, vilnonių, sintetinio pluošto drabužių, valyti namų dulkes, stengtis nekasyti odos.
Naudojant tinkamas odos priežiūros priemones ligos simptomai pasireiškia lengviau, reikia mažesnių vaistų dozių, vaistai veikia efektyviau. Tačiau ligonio būklę turėtų įvertinti gydytojas, nes netinkamai gydantis liga gali sunkiai komplikuotis.
