Jau keletą amžių vyrauja stereotipas, kad visos moterys – verksnės, dažnokai nubraukiančios ašarą. Kartais visai be priežasties. Skirtingai nei vyrai, moterys labiau pasiduoda jausmams, emocijoms, įspūdžiams, yra jautresnės viskam, kas vyksta tiek vidiniame, tiek išoriniame pasaulyje.
Mažina stresą
Jeigu moterys nemokėtų verkti, tikriausiai virstų tikromis furijomis, viską naikinančiomis savo kelyje. Problemos turi savybę kauptis ir daryti įtaką žmogaus nuotaikai. Kuo jų daugiau, tuo sunkiau jas įveikti, todėl žmogus galiausiai užsisklendžia savyje, pykdamas ant viso pasaulio.
Užsienio mokslininkų tyrimai parodė, kad 15 minučių aktyvus verksmas iš sielos gelmių gali į paviršių iškelti per ilgus metus susikaupusią psichologinę įtampą. Net „geležinės ledi“, nuolat įrodinėjančios aplinkiniams, kokios jos stiprios ir pasitikinčios savo jėgomis, yra linkusios ašaromis mažinti stresą ir įtampą. Moteris, kuri niekada neverkia, net sunkiausiomis gyvenimo akimirkomis nesugeba išspausti nė ašarėlės, yra klastinga ir ciniška būtybė, dėl savo tikslų galinti peržengti per bet ką. O tai nėra tas charakterio bruožas, kuriuo reikėtų didžiuotis, žavėtis ar mėgdžioti.
Dažniau reikėtų verkti ir vyrams. Galbūt stipriosios lyties atstovai taptų mažiau agresyvūs. Retkarčiais išspausdami ašarą, jie tikrai nepažemintų savo orumo. Priešingai, dauguma žmonių sugebėjimą atsiduoti jausmams ir išsiverkti laiko teigiamu charakterio bruožu. Verkti ne gėda! Jeigu ašaros padeda susigrąžinti gerą nuotaiką, atsikratyti per didelio emocinio susijaudinimo, neigiamų emocijų, tai yra labai sveika. Ir nereikia bijoti, jog kas nors dėl kelių ašarėlių pravardžiuos verksne ar verksniu. Kas gi dar mus užjaus, jeigu ne mes patys?
Ašaros dėl nieko
Ašaros skruostais rieda dėl daugelio priežasčių. Jos gali ilgą laiką bręsti viduje, kad vieną akimirką išsilietų ir išvaduotų žmogų nuo susikaupusios neigiamos energijos.
Verksmą gali sukelti bet kokio stiprumo fizinis ar dvasinis skausmas, užuojauta kitų žmonių nelaimei. Verkiame net tada, kai siekiame ką nors gauti iš kito žmogaus. Daugelis žino ir ką reiškia verkti iš laimės.
Įrodyta, kad pravirkti galima ne tik dėl bet kokios priežasties, bet ir visai be jokio preteksto.
Įveikia ir skausmą
Tyrimai parodė, kad moterys gerokai ištvermingesnės negu vyrai, lengviau pakelia fizinį skausmą. Tyrinėtojai linkę manyti, kad dėl to gali būti „kaltas“ būtent moters sugebėjimas pravirkti reikiamą akimirką. Ašaros – savotiškas atitrūkimas nuo fizinio skausmo. Tą akimirką moteris savo dėmesį labiau sutelkia į veidą, o ne į tą kūno vietą, kurią skauda.
Tas pats pasakytina apie skausmą, kurį sukelia dvasiniai išgyvenimai. Daugeliui pažįstama situacija, kai, pavyzdžiui, išsiskyrus su mylimu žmogumi, ištisas savaites mergina neišeina iš namų, liedama ašaras dėl prarastos meilės. Tačiau pamažu ašarų srautas išsenka: pradedama suprasti, kad priežastis, dėl kurios ji taip išgyveno, to visai neverta.
Slaptasis ginklas
Moterys seniai pastebėjo, kad vyrams sunku matyti ašaras. Būtent todėl jokie įkalbinėjimai, prašymai ar skandalai negali duoti patikimų rezultatų, kaip paprasčiausia ašarėlė, išriedėjusi iš nuostabių partnerės akių. Daugelis gražiosios lyties atstovių seniai suvokė, kad, be visa kita, ašaros – puikus padėjėjas siekiant savo norų. Kai kurios moterys tuo naudojasi. Tačiau kartais jos taip naudojasi savo sugebėjimu nepaguodžiamai raudoti, kad tai labiau primena šantažą. Tereikia vyrui ką nors padaryti ne taip arba parodyti vyrišką valią ar prikišti moteriai, kad ji neteisi, kai išdavikiškai ima virpėti jos smakras ir sudrėksta akys. Kai kuriuos vyrus tai taip išblaivo, kad jie iškart atsisako savo ketinimų. Tada jau „prasikaltėlis“ stengiasi užglaistyti konfliktą, prašo atleidimo ir savo brangiausiajai žada daugiau niekada nesuabejoti jos krištoliniu teisumu.
Daug ką čia galima paaiškinti pirmiausiai tuo, kad vyrams nebūdinga verkti. Jiems nuo vaikystės teigiama, jog tikriems vyrams tai nedera. Todėl, jeigu stipriosios lyties atstovo akyse ir pasirodo ašaros, privalo būti itin rimta priežastis. Tokį požiūrį į ašaras vyras automatiškai perkelia ir moterims, todėl į apsiverkusią moterį žiūri su didesniu supratimu ir užuojauta. Tačiau kai kurie vyrai, ne kartą pakliuvę ant moters kabliuko, ima suprasti, jog neįmanoma lyginti vyrų ir moterų ašarų. Būtent šie vyrai pamažu tampa nejautrūs moterų ašaroms. Be to, žmogus gali prie visko priprasti, todėl jeigu ašaros pasirodo pernelyg dažnai, netrukus jie tai suvoks kaip savaime suprantamą dalyką.
Verkti sveika
Galiausiai reikėtų užsiminti ir apie cheminę ašarų skysčio sudėtį. Tyrinėtojai įrodė, kad jame yra daug medžiagų, palankiai veikiančių odą. Jos gali ją išvalyti, turėti antialerginį ir priešuždegiminį poveikį. Tada teisėtai kyla beveik retoriškas klausimas: ar ne todėl, kad moterys dažniau verkia, jos lėčiau sensta ir neretai atrodo kur kas jaunesnės nei jų bendraamžiai vyrai?
Taigi kiekviena moteris turi tiksliai suvokti, kad tik ji pati gali rūpintis savimi tiek, kiek to reikia dvasinei pusiausvyrai. Todėl neverta ignoruoti šio seno kaip pasaulis būdo – nesulaikomo verksmo, teikiančio nuostabią psichologinę iškrovą.
Parengta pagal užsienio spaudą
“Klaipėda” (http://www.klaipeda.daily.lt)
