Vertinti vakarykštį (03.02) “Lietuvos ryto” pralaimėjimą Jeruzalės “Hapoel” galima įvairiai. Rezultatas 72:79 nėra itin palankus. Kita vertus, gerai, kad vilniečiai neleido Jeruzalėje šeimininkams įsibėgėti dar labiau. Viena tradicija jau sulaužyta. Iki šiol, žaidžiant šioms ekipoms atkrintamosiose varžybose, visada laimėdavo svečiai. Vakar pagaliau laimėjo šeimininkai.
Potencialūs abiejų komandų koziriai buvo įvardyti jau prieš rungtynes. Iš dalies ekipoms jais pavyko pasinaudoti. Kaip matome iš rezultato, žydams pavyko labiau. Jų pagrindinis koziris - individualus pagrindinių krepšininkų meistriškumas, kurio dėka šeimininkai daugiausiai ir traukė rungtynes. Žaidimas vieno prieš vieną arba dviejų prieš du per visas rungtynes kėlė problemas vilniečiams.
“Lietuvos rytas” pranašumų turėjo lyg ir daugiau. Nominali ūgio persvara iš dalies padarė savo. Vilniečiai užtikrintai laimėjo kovą dėl kamuolių 39:26. Kieta kova po lenta jiems leido išlyginti žaidimą pirmame kėlinyje ir pradėti spurtą (deja, neilgą) trečiojo pradžioje. Po “Hapoel” krepšiu žiojo daug skylių ir tuo individualiai naudojosi tiek R. Javtokas, tiek R. Šiškauskas, tiek A. Lucasas. Nors pirmame kėlinyje pavieniui atakuota gan sėkmingai, apskritai bandymai taip žaisti neatnešė nieko gera. Per rungtynes atlikti tik septyni rezultatyvūs perdavimai. Mano nuomone, tai dar liūdnesnis rodiklis nei 19 klaidų.
Ilgesniu suoleliu nepasinaudota. “Hapoel”, kaip ir buvo galima tikėtis, panaudojo tik du atsarginius. Kartu sužaidę 18,5 min., jie neįmetė nė vieno taško. “Lietuvos ryto” gretose pasirodė devyni krepšininkai. Sprendžiant iš K. Kemzūros gestikuliacijos ir kai kurių rungtynių epizodų, norėta žaisti kuo greičiau. Antrojo kėlinio pabaigoje ir trečiojo pirmoje pusėje tai pavykdavo. Kontratakų dėka vilniečiai pakeisdavo rezultatą savo naudai. Vis dėlto nuo trečiojo kėlinio pabaigos žydai beveik sustabdė greitą svečių puolimą. Ketvirtajame vyraujant poziciniam krepšiniui, žaisti vilniečiams pasidarė labai sunku.
Galima pagirti varžovų trenerį. Turėdamas nedaug krepšininkų, jis jau antrame kėlinyje visiems leido bent truputį pailsėti ir nekartojo kolegos iš Sofijos klaidos. Be to, matyti, kad žydai kur kas geriau nei bulgarai pasirengę fiziškai.
Prastai besiginančiam A. Lucasui šį kartą nepatikėjo pagal amplua jam artimiausio varžovo W. Solomono priežiūros. Tą prognozavau dar prieš porą savaičių. Deja, S. Jasaitis nėra tas krepšininkas, kuris sėkmingai dengtų greitą įžaidėją ir amerikietis iš pradžių turėjo pernelyg daug laisvės. Reikalai pagerėjo, kai jį pradėjo dengti R. Šiškauskas. O štai A. Lucasas dar kartą pademonstravo savo kaip gynėjo bejėgiškumą. D. Shefferis jam pasirodė pernelyg solidus oponentas. Pridėjus septynias padarytas klaidas, A. Lucasą galima vadinti blogiausiu rungtynių žaidėju. Jo pakeitimas M. Lukauskiu komandai išeidavo tik į naudą.
Per ankstesnius susidūrimus su “Hapoel” vilniečiams daugybę nemalonumų pridarydavo sunkieji varžovų puolėjai. Kažkada tai darė K. Williamsas, prieš dvejus metus - S. Kelečevičius. Vakar tą patį darė T. Awojobi. Ką gali šis nigerietis, matėme jam atstovaujant Liublianos “Olimpia”. Tada su juo nesusitvarkydavo “Žalgirio” aukštaūgiai.
Reikalus gynyboje antrajame kėlinyje pagerino vilniečių zona. Tuo pačiu metu K. Kemzūra vėl panaudojo keturis mažesnius žaidėjus. Neaišku, ar tai tik taktinis manevras, ar iš dalies ir būtinybė. Nes, ilgai kalbėjus apie sustiprėjusią “Lietuvos ryto” priekinę liniją, dabar matome, kad vilniečiai turi tik vieną patikimą aukštaūgį.
Prie pralaimėjimo priežasčių drąsiai galima priskirti ir metimus iš toli. Trys pataikyti tritaškiai iš 19 yra blogiau nei blogai. Šis elementas šlubuoja jau ne pirmą kartą ir natūralu, kad varžovai pastebi akivaizdų trūkumą.
Taigi viena tradicija sulaužyta. Belieka tikėtis, kad ji bus laužoma toliau ir vilniečiai šį kartą laimės namuose. Antraip “Lietuvos ryto” pretenzijos įsilieti į Europos elitą dar kartą bus sugniuždytos žiaurios realybės.
