Yra žmonių, kuriems mėnulio šviesa gražesnė nei saulės, o šešėlių žaismas ir mirties bei kančios motyvai gali tapti grožiu. Tuo iš dalies pasižymi metalistai, tačiau labiausiai - gotų subkultūra. Tik nemanykit, kad kalbu apie germanų genties palikuonius. Subkultūros pavadinimas sietinas su XIX amžiaus pradžioje išpopuliarėjusia gotikine literatūra.
Nors gotai jau daugiau nei dvidešimt metų išskiriami kaip atskira subkultūra, Lietuvoje jie ilgai buvo negausūs ir lindėjo giliame pogrindyje. Išimtis - grupės “Siela” ir “Mano juodoji sesuo”, buvusios gan žinomos jau prieš dešimt metų. Be jų, praeito dešimtmečio gotikinei Lietuvos scenai priskirti lyg ir nėra ko. Padėtis pakito pastaraisiais metais. Iš dalies tai sietina su organizacijos “Dangus”, anksčiau buvusios pagrindine metalistų leidybine firma, prioritetų pasikeitimu. Šis lietuviško pogrindžio variklis smarkiai pakrypo link neofolkloro, elektronikos ir gotikos, tuo pademonstruodamas sugebėjimą prisitaikyti prie laikmečio. Nes tokia graži (čia vartoju žodį tiesiogine prasme) subkultūra negalėjo ilgai likti be dėmesio.
Gotikinių muzikos grupių ir dabar daug mažiau nei, tarkim, metalistų, tačiau joms suskaičiuoti bent jau neužtektų vienos rankos pirštų. Egzistuoja ir vienas neva gotikinis klubas “Bombiakas”. Tiesa, didelė dalis gotų šią įstaigą ignoruoja, o tai nėra nuostabu, turint omenyje katastrofiškai prirūkytas patalpas ir pavojingus gyvybei laiptus. Prie teigiamų “Bombiako” pusių priskirčiau didelį juodą stalą, ant kurio vakarėlių pabaigoje beveik nelikdavo vietos nuo daugybės tuščių butelių.
Gegužės 2-4 d. Vilniuje jau antrą kartą įvyks gotikinės kultūros festivalis “Kunigunda lunaria”, kuriame neapsiribojama muzika, o dargi demonstruoji filmai, parodos. Daug gotų susirenka rugpjūčio pabaigoje Utenos rajone šauniausiame Lietuvos festivalyje (labai asmeninė, bet labai tvirta mano nuomonė) “Mėnuo Juodaragis”. Čia puikiai dera etninė muzika, elektroniniai eksperimentai ir kol kas negausios muzikinės gotų pajėgos. Festivalis vyksta gamtos prieglobstyje, sulaukia netgi žiūrovų iš užsienio ir pasižymi puikia atmosfera.
Tiek apie gotus Lietuvoje. Vakaruose ši subkultūra atsirado 8-ojo ir 9-ojo dešimtmečių sandūroje Anglijoje. Paprastai ji kildinamas iš pankų. Gotai atmetė pankų nihilizmą ir pasuko savo kūrybą daugiau mistikos, o ne socialinių problemų link. Iš pradžių jie kartais vadinti pozityviais pankais (positive punks). Kaip ir daugeliu atvejų svarbiausią vaidmenį vaidino muzika. Judėjimo pradininkais laikoma grupė “Bauhaus”, 1979 m. įrašiusi dainą “Bela Lugoshi’s dead”. Priminsiu, kad B. Lugoshi buvo vienas garsiausių nebylaus kino siaubo filmų aktorių. Jau tai daug pasako apie gotų kūrybos tematiką. 9 deš. susiformavo klasikinis gotikinio roko skambesys, kurio garsiausi atstovai - grupės “Sisters of mercy”, “The Mission” ir “Fields of Nephilim”. Vėliau prasidėjo eksperimentai ir dabar muzikiniu požiūriu judėjimas yra labai įvairus, nuo metalo iki elektronikos. Jungia visa tai tik mįslinga, mistinė atmosfera ir dėmesys tamsiajai gyvenimo pusei.
Laikas paaiškinti, kodėl gotų subkultūrą pavadinau gražia. Šie vaikinai ir merginos labai daug dėmesio skiria išvaizdai, kartais atlikinėdami su savo kūnu ir drabužiais neįtikėtinus eksperimentus. Apie madą žinau maždaug tiek pat, kiek apie stručių veisimą, bet pasistengsiu šiek tiek nušviesti gotų įvaizdį. Visų pirma vyrauja juoda spalva. Dar pasitaiko raudona (kraujas, šiaip ar taip) ir violetinė.
Egzistuoja keli apsirengimo stiliai. Egzotiškiausias iš jų - vampyriškas. Šio įvaizdžio besilaikantys gotai rengiasi juodais ilgais švarkais, apsiaustais. Stengiamasi išlaikyti blyškią veido odą. Merginos vilki ilgomis suknelėmis, naudoja ryškiai raudonus lūpų dažus. Viduramžių arba renesanso stilius imituoja praeities drabužius. Ypač daug erdvės eksperimentams šioje srityje turi moterys, tarp kurių populiarios renesansinės suknelės. Vyrų atveju naudojamos plačios rankovės, apykaklės. Dažnai nešiojami keltiški papuošalai. Klasikinis gotikinis stilius - juodi, dažniausiai odiniai drabužiai. Dėvimi ilgi lietpalčiai, skrybėlės, kaubojiški batai. Šis stilius populiariausias, nes kasdieniame gyvenime nuolatos vaizduoti vampyrą ar viduramžių damą sunku. Vaikinams tai gali pasibaigti ir fizinio poveikio priemonėmis iš plikų treninguotų individų pusės.
Gotų šukuosenos įvairios, nuo paprastų ilgų plaukų iki pankiškų skiauterių. Naudojama daug aksesuarų: egiptietiški ankai, kryžiai, pagoniška simbolika. Kartais maišomi vyriški ir moteriški drabužiai, sukuriant įspūdį, kad būtybė yra neaiškios lyties. Išvardijau, aišku, ne viską, norintys gali daugiau pasidomėti adresu http://gothic.pit.ktu.lt.
Kita gotų ypatybė - didelis dėmesys tiek senovės, tiek klasikinei, tiek moderniai kultūrai. Įtaką jiems padarė keletas istorinių laikotarpių. Senovės Rytų, antikos poveikis pasireiškia pastangomis atrasti pusiausvyrą tarp mirties ir gyvenimo, tamsos ir šviesos. Į mirtį žiūrima kaip į natūralų gyvenimo tęsinį, joje bandoma ieškoti grožio. Tai dar nereiškia, kad mirtis šlovinama. Viduramžiai tarp gotų dažnai vertinami neigiamai, kaip bukumo ir fanatizmo laikotarpis. Tačiau tuo pačiu metu mene atsirado polinkis į mistiką, okultizmą ir groteską, kurį šiuolaikiniai gotai perėmė.
Didžiausią įtaką padarė romantizmo laikotarpis. Emocijos tarp gotų iškeliamos virš racionalaus proto. Iš romantizmo jie perėmė ir domėjimąsi senove, pagonybe. Kaip ir daugelis jaunimo subkultūrų, gotai neigiamai vertina šiuolaikinę visuomenę dėl jos pragmatizmo bei nepakankamo dėmesio dvasiniam gyvenimui.
Gotams įtakos turėjo visos meno rūšys. Dailėje tai visų pirma renesanso atstovas H. Boschas, F. de Goya ir šiuolaikiškesnis kūrėjas O. Redonas (1840-1916). Literatūroje srityje gerbiami tokie poetai kaip Dante ir Miltonas, tačiau labiausiai su judėjimu yra susiję XIX amžiaus rašytojai E. A. Poe, M. Shelley (“Frankenšteinas”) ir B. Stokeris (“Drakula”). Kino srityje tarp gotų populiariausi siaubo filmai, taip pat praeito amžiaus pradžios nebylaus kino vokiečių ekspresionizmas. Visuose šiuose pavyzdžiuose galima įžvelgti polinkį į mistiką, antgamtinius reiškinius, groteską, ironiją ir tamsias spalvas. Tiesa, ne visi gotai kreipia dėmesį į praeitį. Dalį veikia šiuolaikinės technologijos ir menas. Todėl muzikoje atsiranda elektroniniai ritmai, o tematiką veikia antiutopinė kryptis literatūroje ir kine cyber punk.
Taigi matote, kokia spalvinga (juodai spalvinga, jei galima taip pasakyti) subkultūra įgauna pagreitį mūsų pašonėje. Kol kas gotai Lietuvoje mažai žinomi, bet tai, ką jie daro, yra labai originalu, emocionalu ir nekasdieniška. Todėl nenustebkite, jei gatvėse matysite vis daugiau vampyrus primenančių jaunuolių.
Šis straipsnis yra Pilietinių iniciatyvų centro projekto “Pažink mane, pažink save” dalis.
